Apysaka ,,Sename dvare" analizė

Apysaka ,,Sename dvare" - novatoriškas kūrinys. Jam būdingas autobiografiškumas, vidinis monologas, dienoraščio forma, psichologiškumas. Rašytojos kūryba paprasta, nekomplikuota, siekianti kalbėti apie žmogaus gyvenimą, jo atsitikimus, žmogaus galimybes. Šatrijos Ragana la­biau akcentuoja atskirą žmogų; ne tik vargą, bet ir būties poetiškumą, kylantį iš meilės, gamtos grožio, amžinybės, idealo ilgesio (kai žmogaus dvasia tarsi veržiasi aukštyn), iš vaiko ir motinos ryšio, iš mirusiųjų, išėjusiųjų begalinio gailesčio.

KOMPOZICIJA. Apysakos kompozicija kuriama ne pagal įvykių seką, o pagal emocinius impulsus, pagal atminties gaivinamą vidinę patirtį. XX a. pirmųjų dešimtmečių lietuvių prozai dar nauja pasiduoti nuotaikai, jausmui, užplūstančiam pamačius baltą rožės žiedą. Į pasaulį žvel­giama ne tik amžinybės požiūriu, saugančiu svarbaus ir mažiau svarbaus ribas, bet ir poetiškai: mamatė ieško grožio, geba jį pama­tyti ir apie jį pasakyti sau (užrašai) ir vaikams, ypač dukrelei Irutei, savo pačios sielos aidui. Apysakos kompozicija yra gerai apgalvota. Nuo išorinio dvaro vaizdo, nuo siauros šeimyninės aplinkos einama prie platesnio gyvenimo reiškinių rato, nuo vaikiško pasaulio su jo pasakomis ir paslaptimis - prie svarbių visuomeninių klausimų.

STILIUS. Šatrijos Raganos stilius įvairus, šakotas: pakilus, romantinis, lyrinis-impresinis, apibendrintas simbolistinis, vaizduo­jamasis realistinis. Kartais pasirodo ir ironija, netgi kritinis sarkazmas. Bet iš esmės Šatrijos Ragana yra teigiamo ir teigiančio santykio rašytoja: gyvenimas, kad ir koks sunkus, yra prasmingas, gražus, vertas meilės, pasiaukojimo, tikėjimo ir pasitikėjimo. Kūrinys neoromantinis, tačiau turi romantizmo, impresionizmo, realizmo bruožų. Vaizdai aprašomi su romantinei pasaulėjautai budingu ilgesiu, melancholija. Vaizduojamas dvaras ir jo aplinka (tvenkinys, gėlynai, paslaptingas sodas). Gamtos aprašymai išreiškia veikėjų vidines būsenas, jausmus, nuotaikas (impresionizmo bruožas). Pasakotoja - Irutė, kuriai teko išlydėti anapilin artimuosius, su ilgesiu prisimena vaikystę, seka ,,seną seną aukso sapną".

Ypatinga kūrinio nuotaika nulemta grįžimo į praeitį, pastangų susigrąžinti mylimus žmones. Į viską žiūrima iš prarasto laiko, iš skaudžių netekčių taško. Lietuvių literatūrinį pasakojimą Šatrijos Ragana praturtino nau­jais būdais: pasakojimu pirmuoju asmeniu, dienoraščiu, užrašais, praeities ir dabarties laiko sampynomis. Vidinio žmo­gaus pasaulio vaizdavimo galimybes rašytoja išplėtė muzikos ir gamtos paralelėmis. Dvaras ir jo aplinkos vaizdai persmelkti romantinei pasaulėjautai būdingo paslaptingumo ir visko, kas gražu, ilgesio. Senojo dvaro aplinkos ir gamtos aprašymai išreiškia veikėjų būsenas. Pasakotojams svarbu ne tikroviškai atpasakoti dvaro gyvenimą, o perteikti savo nuotaikas ir jausmus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!