Apysaka - Šatrijos Ragana ,,Sename dvare“

 Apysaka Šatrijos Ragana ,,Sename dvare“ Glaustas siužetas • Veiksmas vyksta senojo dvaro sode. Irusia prisimena mamos dovanota kėdę jai, už kurią ji nori atsilyginti geru. Sėdėdama kėdeje neria mamai servetėlę kaip dovaną. Tačiau pasirodžiu mamatei pašoka nuo kėdės ir eina pasitikti ją ir mažąjį broliuką Joną. Visi kartu jie nuvyksta į sodą, kuriame auga didelės, baltos rožės. Mamatė pasiūlo Irusiai idėja nuskinti rožių ir nunešti tėvui Liudvikui. • Mamatei, sutikus savo vyrą, tenka spręsti kaimynų Spūdžio ir Remeikos kivirčą dėl bičių spiečiaus, kuriuo jie nepasidalina. • Irutė aplanko savo senelę ir pasiklauso jos sekamos pasakos. • Irutė skaito knygą ,,Iš jaunos našlaitės atsiminimų”, apsiašarojusi puolą Mamatei į glėbį, nenori, kad mamatė iškeliautų iš šio pasaulio anksčiau nei ji. Pasižada Dievo prašyti, kad ji mirtų anksčiau nei Mamatė. Supratusi, kad žmogaus gyvenimas yra laikinas, Irutė sekioja mamai iš paskos, kur ji tik beeitų, pasiprašo kartu eiti apžiūrėti ligonių. • Irutė prisimena kaip Mamatė gražiai groja. • Mamatei ir tėveliui tenka spręsti virėjos likimo klausimą, kuri iš jų vogė. • Šeimą aplanko klebonas ir kunigėlis. • Mamatė neša lauknešėlį ir vedasi vaikus pas bobutę, kuri moka daug pasakų, vežasi į tėviškę Kalnėnuose, kur gyvena tetos, dėdė ir „bočelis“, į Paulinos vestuves • Šeima lanko sergančią Kazelę. Irusia aprauda jos netektį. • Medžioklė, kurios metu vyko moterų pokalbiai Mamatės užrašai • Pasakojama Mamatės asmeniu apie tai, kad ji mėgsta skaityti, bet jos vyras Liudvikas nepritaria, tokiam jos hobiui. • Apie tai kaip ji matė Viešpatį. • Kaip jai patinka padėti kitiems ir ji nenori kitų versti dirbti darbų, kuriuos gali padaryti pati. • Kaip ji stengiasi, kad jos vaikai prisidėtų prie Lietuvos atkūrimo, kad ji stengiasi vaikus auginti lietuviškoje, žemaitiškoje aplinkoje. • Kaip ji sapnuoja savo mamą prieš kiekvieną nelaimę. Veikėjų charakteristika: įvardyti ir pristatyti veikėjus. Mamatė Marija – dvaro ponia, trijų mažų vaikelių motina, vargšų globėja ir užtarėja, mokytoja, padėjėja, labai savitos dvasios moteris. Mamatė yra religinga, jausminga, meniškos prigimties moteris, ji jaučia be galo stiprų ryšį su gamta, rūpinasi vaikų gerove ir auklėjimu, atlieka žmonos pareigas, tačiau jai svetima dvaro ponios pozicija. Mažoji aštuonmetė Irusia, pasakotojos antrininkė, kurios įspūdžiai, mintys, pastebėjimai sudaro didžiąją pasakojimo dalį. Mergaitė labai švelni, gera, jautri, nuoširdi, be galo mylinti savo mamą ir šeimą. Patinka būti su mama, saugiai jaučiasi su ja. Bijo prarasti mamą; liūdi, kai mama kalba apie mirtį. Nuolat menanti savo mamą; mama jai – gyvenimo šviesulys, amžinas laiminimas. Iš mamatės išmoko mylėti gamtą, muziką ir Dievą. Mamatės vyras Liudvikas - ne visada patenkintas žmonos neūkiškumu ir jos svajonėmis, kurioms nuobodžios „žemės dainos“, tačiau ir jis regi žmonos nutolimą, jaučiasi įskaudintas. Sūnūs: Jonelis ir Nika. Paaiškinti kūrinio pavadinimą. „Sename dvare“ - rašytoja šiuo pavadinimu perteikia savo prisiminimus apie gyvenimą. Pavadinimas nusako apie ką yra visas kūrinys, kur vyksta veiksmas. „Sename“ - simbolizuoja vaikystę, tai kas buvo ir praėjo jau seniai. Dvaras yra kultūros saugotojas ir skleidėjas. Suformuluoti problemas. • Kodėl nyksta tautos dora ir moralė? • Kokia laukia Lietuvos žmonių ateitis? • Kodėl gyvenime viskas laikina? • „Kodėl žmogaus sielos esmė yra ilgesys?“ • „Kodėl viso ko galas yra mirtis?“ • „Kodėl žmogaus sieloje žydi gėlės, kurių kvapu niekas nesigėri?“ • Ką gimtosios kalbos, savo krašto kultūros labui gali nuveikti pavienis individas? Suformuluoti idėjas. • Laikas sunaikina žmogų ir visatą vienijančią harmoniją, nes visata yra amžina, o žmogaus gyvenimas, jį supanti aplinka - laikini. • Sielos kančia kelia žmogui skausmą, tačiau gali padėti pasiekti gyvenimo tikslą, sužadinti praeities, vaikystės prisiminimus, paskatinti imtis kūrybos. • Žmonės turi vadovautis krikščioniškąja morale: gerbti vieni kitus, teikti pagalbą ir patarimus nuskriaustiesiems, rūpintis jų švietimu, gerove, puoselėti tautiškumą. • Meilė ir prisiminimai turtina žmogaus gyvenimą, suteikia jam prasmę. • Žmogaus sielos esmė - ilgesys. Gyvenime be jo būtų sunku nuveikti, sukurti kažką didingo. Būtent ilgesys stumia mus ieškoti gyvenimo, sielos pilnatvės. • Kiekviena tauta turi puoselėti gimtąją kalbą: skaityti lietuvių kalba parašytus kūrinius, bažnyčios pamokslus, rašyti, bendrauti vieniems su kitais gimtąja kalba. Pasakotojas. Kuris personažas artimiausias pasakotojui? Kodėl? • Kalbama pirmuoju asmeniu, dienoraščių forma. Būdingas vidinis monologas, praeities ir dabarties gretinimas, psichologinių, pedagoginių, katalikiškų ir kitų idėjų vaizdavimas. • Apie kūrinyje vaizduojamą dvaro gyvenimą kalba dvi pasakotojos: suaugusi Irutė kalba apie savo dabartį ir prisimena save praeityje, kai buvo maža mergaitė (veiksmo laikas), ir mamatė, kurios intymi pozicija aprašyta dienoraščio forma. Girdimas ir bendresnis pasakotojo balsas, kai pereinama į įvykį, atsitikimą. • Rašytoja tarsi susitapatina su kūrinio pasakotoja Irusia – taip pat gyvenimo patyrimo įgijusia moterimi, kuriai teko išlydėti anapus savo artimuosius. • Šią apysaką rašytoja parašė savo gyvenimo saulėlydyje, netekusi savųjų, turėdama didelę gyvenimo patirtį, kaip ir Irusia. Iškalbingos citatos. • „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!