Šatrijos Ragana "Sename dvare". Katalikiška pasaulėjauta

Šatrijos Ragana, Marija Pečkauskaitė, savo meto Lietuvos kultūriniame gyvenime buvo pirmoji europinio išsilavinimo moteris, skleidusi naujausias pedagogikos ir katalikybės idėjas. Aš ketinu aptarti Šatrijos Raganos kūrinyje „Sename dvare“ iškylančias moralinės pažiūras, jų įtaką egzistencijos sampratai, krikščionybės poveikį šeimos gyvenime, dorovingumą, kuris turi įtakos tėvų ir vaikų santykiams, ir ryškų M.Pečkauskaitės kūrybos idealą – žmogų, laisvą savo dvasia ir ieškantį kontakto su Dievu.
Šatrijos Raganos kūrybos išskirtinumas yra nulemtas jos dvasinės prigimties savitumo ir gilių krikščioniškų pažiūrų, suformuotų katalikybės. Autorės vaizduojamame žmogaus santykyje su Dievu nusakomas dvipusis ryšys: ne tik žmogus ieško Dievo, bet ir pats yra Jo šviesos apšviečiamas: „Tebejuntu ant savęs Kristaus žvilgsnį, tebematau Jo dievišką šypseną ir ilgai ilgai dar matysiu“ sako Irusia. Šatrijos Raganos žmogus yra ne pasyvus, o atvirkščiai – dvasiškai aktyvus, ieškantis ryšio su Dievu ir kenčiantis dėl gyvenimo netobulumo bei bėdų. Retkarčiais „Sename dvare“ tekstas virsta nesibaigiančios mirties ant kryžiaus apmąstymu: „Ir jį prikalė prie kryžiaus. Baisiomis, didelėmis vinimis perdūrė jo meilingas rankeles ir eiklias kojeles, visados skubėjusias gerai daryti. Štai matau jį prieš save ant didelio, juodo kryžiaus kabantį. Koks baisus kryžius! Juk tiktai su adata įsidurk pirštelį, ir tai kaip baisiai skauda... Skausmas veria man širdį, ir iš akių rieda ašaros.“ Šis jausmas yra išgyvenamas, nes ir žmogus į Dievą, ir Dievas į žmogaus gyvenimą eina skirtingais, savais keliais. Šatrijos nuomone, žmogaus dvasinė prigimtis turi jungti kūną ir sielą. Tokios krikščioniškosios jungties simboliu yra mamatė Marija. Ji apdovanota ypatingai jautria siela, todėl mamatė tampa dvasingumo perdavėja, jo skleidėja šeimoje. „Mamatės Marijos dvasios atrama yra tikėjimas ir pasitikėjimas Dievo valia.“ teigia literatūrologė Viktorija Daujotytė. Būtent šis tikėjimas padeda moteriai padeda rasti harmoniją. Taigi, mamatė yra tipiškas krikščioniškų pažiūrų personažas, nes ją ir Dievą jungia stiprus ryšys.
M.Pečkauskaitė dvasingumu pagrindžia šeimos sampratą. Šioje sampratoje rašytoja iškelia didesnę motinos įtakos dalį, atsiradusią nuo senų laikų šeimos tradicijoje....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!