Kontekstai. Šatrijos Ragana. Apysaka ,,Sename dvare"

Šeima. Ji kilusi iš Žemaitijos bajorų, augo Užvenčio dvare, jai labai svarbioje „senojo dvaro“ vaizdų ir vaizdinių erdvėje. Kilmė formavo tradicinį bajoriškąjį patriotizmą, susijusį su prisirišimu prie gimtojo krašto, katalikiškas tradicijas.
Išsilavinimas. Pirmoji europinio išsilavinimo rašytoja: mokėsi ne tik namie, bet ir Peterburgo gimnazijoje, Varšuvoje. Studijavo Šveicarijos universitetuose, pažino savo meto Europos kultūrą, jos naująsias kryptis, neoromantizmą, simbolizmą. Vilniuje dalyvavo kultūriniame gyvenime - buvo įkūrusi knygyną.
Pomėgiai. Mėgo ir išmanė muziką, ypač romantinę. Pati skambino fortepijonu – dažniausiai Šopeną, įžymų lenkų kompozitorių, romantinės muzikos kūrėją. Romantizmas buvo artimas Šatrijos Raganos dvasiai, tad ir neoromantinius bruožus perėmė natūraliai.
Lietuvybė. Nors tuo metu jaučiama lenkų kultūros įtaka ir bajorų lenkėjimas, Povilo Višinskio paskatinta būsimoji rašytoja ėmė nuosekliai mokytis lietuvių kalbos, kad galėtų ne tik ja susišnekėti buitinėje aplinkoje kaip ligi tol, bet vartoti visavertiškai ir svarbiausia – rašyti. Įsitraukė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą, pateko į žandarų akiratį, sulaukė kratos.
Mokytoja. Visuomenės veikėja. Šatrijos Ragana buvo mokytoja, mokė namuose ir mokyklose. Mokydama siekė įgyvendinti savo idealus: tikėjo, kad žmogus gali tobulėti, kad jį reikia ugdyti gražiais pavyzdžiais. Daug dirbo visuomenės labui. Buvo labdarė. Gyvenimo pabaigoje Židikuose Šatrijos Ragana, galima sakyti, įgyvendino jaunystės pozityvistinius idealus. Formuojantis Lietuvos valstybei, tolimoje provincijoje ji aktyviai veikė, kad aplink save sukurtų šviesesnį, kultūringesnį, oresnį žmonių gyvenimą.
Apysakos ištakos. Rašytojos motinos mirtis – viena iš aplinkybių, žadinusių atmintį, poreikį grįžti tekstu „į pergyventą gyvenimo dalį“. 1916 m. per brolio Vincento vardadienį Šatrijos Ragana pradėjo rašyti apysaką ,,Sename dvare".
Šį kūrinį Šatrijos Raganos tyrėja Viktorija Daujotytė laiko novatoriškos formos tekstu – romanu-esė. ,,Sename dvare", kaip būdinga esė, ryškus autobiografinis pradas, improvizacinė kalba, subjektyvumas. Fragmentišką, stilistiškai daugiasluoksnį pasakojimą vienija bendra atminties perspektyva: pasakotoja prisimena praėjusį laiką ir pasaulį, pasakojimais grįžta į vaikystę, tarp dabartyje jau mirusių artimųjų. Apysaka pradedama lyriniu fragmentu, kuriame jutiminis įspūdis – regimas rožių vaizdas, jų kvapas, prisilietimas – pasakotojai sužadina ryškų, intensyvų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!