Apšvietos epocha

6. Apšvietos pagrindiniai atstovai
7. Apšvietos pagrindiniai atstovai
8. Išvados
9. Literatūra
10. Priedai
Įvadas
Naujieji amžiai pagal tradicinį visuomenės socialinės raidos skirstymą apima laikotarpį maždaug nuo XVII a. vidurio iki XIX a. pabaigos – XX a. pradžios.
Naujaisiais amžiais įsigalėjo naujo tipo filosofija, kėlusi praktinius tikslus. Tikėta, kad filosofija tobulina mąstyseną ir gyvenseną. Pažinimas jai nebuvo savitikslis, jis turėjo apšviesti protus, išguiti prietarus, įveikti tamsumą. O prietarais ir tamsumu XVIII a. filosofija laikė tikėjimą antgamtiniais dalykais. Apsišvietusieji, jos požiūriu, pripažįsta tik tai, ką patikrina savo protu. Filosofija nusitaikė į galybę, kuri atrodė esanti didžiausia protų apšvietos kliūtis: ji stojo prieš religiją. Po keliolika šimtmečių atlaikyto tvirto religijos ir filosofijos ryšio jų išsiskyrimas dabar atrodė ypač staigus. Šiems praktiniams tikslams skirta filosofija gavo Apšvietos filosofijos pavadinimą. Nors ji nebuvo vienintelė XVIII a. filosofijos kryptis, tačiau ji taip tvirtai vyravo ir buvo tokia tipiška, kad tapo įprasta visą filosofijos laikotarpį nuo jos atsiradimo vadinti Apšvieta.
1
filosofijos idėjos
platesnio poveikio Apšvieta atsisakė tikslumo. Nustota rašyti lotyniškai, pasauline mokslo kalba tapo prancūzų. filosofo publicisto, pavyzdžiui, Beilis ar Volterasas, filosofo literato, pavyzdžiui, Fontenelis ar Rousseau. Susiformavo ir ypatingas to meto filosofijos stilius - aiškus, bet paviršutiniškas. Helvecijus tuo metu sakė: „Mūsų laikais poezija išėjo iš mados, tik filosofija dabar gali iš tikrųjų išgarsinti". Greta profesionalių filosofų, ji patraukė ir būrius mėgėjų. Taip ir derėtų suprasti „filosofiškąjį amžių", kaip XVIII a. pats save vadino. Populiarumas, iš pradžių padėjęs filosofijai įsigalėti, ilgainiui peraugo į padarinį: filosofuota daugeliui prieinamu lygiu. Universitetai, išskyrus Vokietiją, nebeturėjo jokio poveikio filosofijos raidai. iškilimo metas, kai buvo padėti šiandieninės mokslo organizacijos pamatai. Tačiau didžiausias filosofijos pagyvėjimas reiškėsi ne akademijose, o salonuose, už savitą, nepakartojamą filosofavimo būdą šis amžius turi būti dėkingas mokslininkų ir šviesuomenės bendravimui bei bendradarbiavimui. Saloninės, populiarios filosofijos viešpatavimas prasidėjo ir baigėsi XVIII a
filosofija
Apšvietos filosofija buvo laisva, nepriklausoma, nesuvaržyta, kad atsikračiusi prievartos ir prietarų ji galėjo netrukdomai reikšti drąsiausias...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!