Aplinkos įtaka besikuriančiai žmogaus asmenybei

Aplinkos įtaka besikuriančiai žmogaus asmenybei

Mūsų asmenybę kuria ir formuoja mus supanti aplinka: draugai, šeima, ar kiti gyvenime, nors ir trumpam, sutinkami žmonės, kurie palieka mumyse pėdsakus. Tie pėdsakai gali būti geri, kartais blogi, kai kuriais atvejais netgi traumuojantys. Pradžioje, būdami dar visiškai maži, mėgdžiojame aplinkinius, o kai paaugame ir pradedame mąstyti, imame atsirinkti, kam pritariame, ką palaikome, o ko ne. Iš esmės mūsų asmenybę kuria mus supanti aplinka ir išsiugdytas sąmoningumas, kuris padeda priimti teisingus sprendimus. Su laiku susiformavusią asmenybę keisti tampa vis sunkiau, nes žmogus būna susikūręs savo požiūrį, kuriuo tiki - turi nuomonę, kuri jiems atrodo neginčijamai teisinga, gyvenimo būdą kuris patinka bei džiugina. Taip pat su laiku mes tampame mažiau imlūs pokyčiams, keisti įpročius tampa sunku, kartais atrodo, kad tiesiog nebeįmanoma, nors turint pakankamai noro ir užsispyrimo – tai galima padaryti. Viskas ką žmogus suvokė, išgyveno, patyrė – keičia žmogaus asmenybę.

Įtaką dažnai daro mus žavintys, vyresni asmenys, mūsų pačių pasirinktas autoritetas. Tarkim Oscar Wilde kūrinyje ,,Doriano Grėjaus portretas’’ pagrindinio veikėjo Doriano - jaunos, naivios ir dar tik besikuriančios asmenybės autoritetu tampa Henris, kuris yra aukštuomenės atstovas - lordas. Tuščia, materialistiška, paviršutiniškas vertybes turinti asmenybė. Jų draugystė prasideda labai nekaltai - kūrinio pradžioje net nenuspėtum, jog viskas taip nemaloniai pasisuks ir galiausiai net tragiškai pasibaigs. Dorianas tampa Henrio mokiniu, perima jo vertybes, požiūri laisvą, paleistuvišką gyvenimo būdą. Trakim Henris buvo neištikimas savo žmonai ir gyveno paleistuvio gyvenimą, ko pasekoje Dorianas elgėsi labai panašiai – nematė reikalo būti ištikimam. Dorianas, Henrio pasekėjas, mokinys savo žiaurumu pralenkė net Henrį savo autoritetą, gyvenimo mokytoją. Fizinė aplinka ir supantys žmonės ,,sukūrė’’ Doriano asmenybę, taip ją pražudydami savo tuščiame pasaulyje, savo tuščiomis vertybėmis.

Stingant gyvenimiškos patirties ir neturint stipraus charakterio, sunku atsirinkti, kas yra gerai. Tarkim Juozo Grušos tragikomedijoje ,, Meilė, džiazas ir velnias’’ pagrindinė veikėja Beatričė - naivi, rūpestinga, atlaidi mergina, kuri pernelyg atlaidžiai pasirinko savo draugus: Andrių, Luką, Julių. Iš jų stipriausią įtaką Beatričei darė Andrius. Andrius – konfliktiška, žiaurus, jėgos kultūrą pripažįstantis paauglys. Kurį Beatričė taip pat buvo ir įsimylėjusi, ji jam visuomet padėdavo nors jis iš jos tyčiojosi, stengėsi jį palaikyti kaip tik galėdama nors ir buvo žeminama. Andrius Beatričės nebuvo įsimylėjęs ir niekuomet nesiekė jai gero. Tai buvo galima suprasi jau pačioje kūrinio pradžioje kai jis perskaito Beatričės dienoraštį, taip negerbdamas jos privatumo, o vėliau jį dar ir nunešdamas pas direktoriaus pavaduotoją, norėdamas Beatričei atkeršyti už jos norą jam padėti. Mano nuomone jeigu Beatričė būtų turėjusi stipresnį charakterį - ji ryšius būtų nutraukusi iškarto. Tačiau bandydama iš tamsos ištraukti savo draugus Beatričė neatsilaiko blogai įtakai ir pameta tikrąsias savo turėtas vertybes. Norėdama gero kitiems, bet būnant naivia ir neturint kritinio mąstymo Beatričė pražudo pačią save. Tai, kokius draugus pasirenkame, turėtų būti nulemta ne tik jų paviršinio žavesio, tačiau ir mūsų gerbūvio, bei vertybių, ilgoje perspektyvoje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!