Apkaltos institutas Lietuvos konstitucinėje teisėje

institutas, pirmą kartą įtvirtintas, priėmus 1992 metais Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Butkevičiaus mandato panaikinimo klausimas ir 2003–2004 metais, kuomet po apkaltos iš
pareigų buvo pašalintas Lietuvos Respublikos Prezidentas R. Paksas. Ryškiausiai prisimenamas
2003–2004 metais vykęs Respublikos Prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas. Pirmą kartą
Europoje ir Lietuvoje Prezidentas buvo pripažintas pažeidęs Konstituciją ir pašalintas iš pareigų.
Pasaulyje taip pat labiausiai žinomi valstybių Prezidentams inicijuoti apkaltos procesai, ypač
Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentams R. Niksonui ir B. Klintonui, taip pat Rusijos
Federacijos Prezidentui B. Jelcinui.
Minėti pavyzdžiai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas
konstitucinis institutas – aukštųjų valstybės pareigūnų apkalta taikomas ir praktiškai, tačiau kyla
klausimas, ar egzistuoja konstitucinio apkaltos instituto doktrina – mokslinių, teisinių žinių
sistema. Ar ji skiriasi nuo kitų valstybių apkaltos institutų doktrinų. Jei, apkaltos instituto
doktrina Lietuvos konstitucinėje teisėje egzistuoja, tuomet koks jos santykis su kitose valstybėse
sukurtomis apkaltos instituto doktrinomis.
Problema. Dabartiniame Lietuvos politiniame gyvenime, kuriame reiškiasi daug
politinių partijų ir organizacijų, neretai išgirstame politinių oponentų grasinimus pradėti apkaltos
procesą vienam ar kitam aukščiausiam valstybės pareigūnui, taip pat teisinės, politinės ar
konstitucinės atsakomybės reikalavimą. Tačiau neretai politiniame gyvenime pasireiškiančių
asmenų minimos sąvokos: „apkaltos procesas“, „teisinė ir politinė atsakomybė“, „konstitucinė
atsakomybė“ naudojamos visiškai neįsigilinus į jų sampratą. Teisinė atsakomybė neskiriama nuo
politinės, teisinis procesas nuo apkaltos proceso. Šių teisinių kategorijų klaidingas suvokimas
atsiskleidžia ir painiojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo funkcijas su Lietuvos
Respublikos Seimo funkcijomis apkaltos procese bei Lietuvos Respublikos bendros
kompetencijos teismų funkcijomis ordinariniame procese. Nors minėtos sąvokos ir yra
tarpusavyje susijusios ir jas sieja vienas ir tas pats konstitucinis apkaltos institutas, tačiau jos
nėra tapačios ir naudotinos skirtingose kontekstuose, nagrinėjant apkaltos institutą teisiniu ir
3
politiniu aspektu. Tokie klaidingi vertinimai ir išsireiškimai naudojant minėtas sąvokas, iškelia
konstitucinės, teisinės ir politinės atsakomybės santykio problemą apkaltos procese.
Ištirtumas. Nagrinėjama tema mokslinėje literatūroje analizuota nepakankamai, tik
kuriuo nors jos aspektu. Pavyzdžiui: V.Bacevičius nagrinėja apkaltos instituto konstitucinį
reguliavimą Lietuvoje ir užsienyje [30], E.Jarašiūnas - Konstitucinio Teismo vaidmenį,
nagrinėjant apkaltos bylas [37), E.Šileikis, konstitucinės atsakomybės buvimo „pripažinimo“ ir
sampratos klausimą [52]. Geriausias pavyzdys, liečiantis darbo temą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!