Antstolių atsakomybė

Įvadass Darbo aktualumas. Priverstinai vykdomi ne visi teismo sprendimai. Kai kurie spren­dimai patys savaime sukelia teisinį efektą, todėl jiems nereikia taikyti priverstinių vykdymo priemonių. Tokie yra teismo sprendimai dėl teisinių santykių nustatymo, pakeitimo, nutraukimo (pavyzdžiui, teismo sprendimai bylose dėl santuokos nutraukimo ir pripažinimo negaliojančia, bylose dėl tėvystės nustatymo, bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo ir kai kuriose kitose ypatingos teisenos bylose). Teorijoje šie teismo sprendimai vadinami savaime besirealizuojančiais. Jie yra efektyvūs nepriklausomai nuo to, ar atsakovas atliko kokius nors veiksmus - tai esminis tokių spren­dimų bruožas, skiriantis juos nuo vykdytinų teismo sprendimų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje užsienio valstybių, vykdymo procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso normos. Toks reglamen­tavimas išlieka ir parengtame naujo Civilinio proceso kodekso projekte. Tačiau yra valstybių (JAV, Kanada, Švedija, Olandija), kuriose vykdymo procesą reguliuoja ne Civilinio proceso kodek­sas, o atskiri įstatymai, ir vykdymo procesas laikomas savarankišku procesu. Matyt, šie reglamentavimo skirtumai lėmė dvi nuomones teisės teorijoje dėl vykdymo proceso prigimties. Vienos nuomonės šalininkai laiko vykdymo procesą civilinio proceso dalimi ir jo tęsiniu. Kitos nuomonės šalininkai vykdymo procesą apibūdina kaip savarankišką, išskirdami net atskirą teisės šaką - vykdymo teisę. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) normos, reglamentuojančios teismo sprendimų vykdymą (vykdymo pro­ceso normos), taikomos ir vykdant CPK nurodytus kitų valstybės institucijų sprendimus. Tokių sprendimų vykdymą be CPK pap­rastai dar reglamentuoja kiti teisės aktai. Civilinio proceso kodekso normos vykdant šiuos sprendimus dažniausiai pradedamos taikyti tada, kai neįvykdomi sprendimuose nurodyti įpareigojimai ir, pra­dėjus taikyti priverstines sprendimo vykdymo priemones, išieš­kojimas nukreipiamas į skolininko turtą. Gyvename teisinėje visuomenėje, kurioje kiekvienas turime savo teises ir pareigas, kurias gina įstatymai. Dažniausiai pažeidus asmens teises ir teisėtus interesus, tenka juos ginti teisme. Pats kreipimasis į teismą ar net palankus sprendimas byloje neužtikrina pažeistų teisių atstatymo ar patirtų nuostolių atlyginimo. Tai įgyvendinama tik tuo atveju, kai sprendimas iki galo įvykdomas. Nagrinėjant bylą svarbu ne tik priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, bet jį ir įgyvendinti. „Pažeistos ieškovo subjektinės teisės realiai atkuriamos tik tada, kai atsakovas jo naudai atlieka sprendime nurodytus veiksmus: perduoda priteistą turtą, atlygina žalą ir kt.“1 Atsakovui savanoriškai neįvykdžius teismo numatytos prievolės, tenka pasitarnauti antstoliui, kuris dažnaiusiai atlieka savo darbą taikydamas priverstinio vykdymo priemones. Antstolis — tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti LR Antstolių įstatyme2 numatytas paslaugas (saugoti — administruoti turtą vykdymo procese, kostatuoti faktines aplinkybes ir kt.), jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. Kitaip tariant, anstolis — tai teismo sprendimų vykdytojas. „Antstolis privalo: •vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, •teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes — detaliai pažymėti aplinkybes, daiktus ar turtą, aprašyti jų būklę, • teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, • atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas”3 . Kaip žinia, antstoliai yra pavaldūs teisingumo ministrui, todėl šis juos skiria ir atleidžia. Kadangi antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, jis turi būti patikimas. Dėl šios priežasties antstoliu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Be to, antstolis kaip teismo vykdytojas turi išmanyti Lietuvos Respublikos teisę, todėl pretendentui būtina turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip vienerius metus būti buvusiam antstolio padėjėju ir laimėjiam viešą konkursą. Yra ir kita galimybė, jis turi būti ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą. „Socialinių mokslų teisės krypties daktaras bei habilituotas daktaras, laimėjęs viešą konkursą, gali būti skiriamas antstoliu be egzaminų“4 . Antstolio veikla apima daug funkcijų. Taip pat šios profesijos žmonės turi atsakyti už savo darbus. Taigi jie jaučia tam tikrą atsakomybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus. Šiuo darbu bus siekiama išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų yra antstolio atsakomybė. Antstolis kaip ir kiekvienas šalies pareigūnas atsako už savo darbą bei vykdomas funkcijas. Vadinasi jei antstolis pasielgia netinkamai, nekorektiškai ar netgi nusikalstamai, jis turi už tai atsakyti kaip valstybės pareigūnas ir yra baudžiamas. Svarbu akcentuoti tai, kad antstolis vykdydamas savo veiklą, „privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais:“ lygybės įstatymui , dispozityvumo, betarpiškumo, žodiškumo ir kt. LR Antstolių įstatymo 16 straipsnis nustato, kad už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas. Vykdymo teisėje pagrindinį vaidmenį atlieka antstolis, todėl svarbu apibrėžti teisės aktus nusakančius šio tarnautojo teises, pareigas, funkcijas ir atsakomybę, t.y. išanalizuoti antstolio instituto teisinę reglamentaciją. Šiuo darbu siekiama — apžvelgti antstolio atsakomybės reglamentavimą Lietuvos teisėje. Temos aktualumas. Antstoliams valstybės suteikti įgaliojimai – platūs, kaip valstybės pareigūnui, turinčiam didelius įgalinimus asmenų teisių ir turto atžvilgiu, o nustatyta atsakomybė – nedidelė. Antstolio funkcijų svarbos ir valstybės suteiktų didelių įgaliojimų neatitinka silpna apsauga nuo antstolio piktnaudžiavimų, įstatymų bei profesinės etikos pažeidimų. Šiurkščiais antstolio profesinės etikos pažeidimais laikomi tik nesąžiningos konkurencijos veiksmai kitų antstolių atžvilgiu. Nors pagal įstatymą antstolis prisiekia būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti antstolio (-ės) pareigas, jam nėra numatyta atsakomybė už priesaikos sulaužymą. Reglamentuojant antstolių įgaliojimus ir valstybės paramą jiems, antstoliai prilyginami labai svarbias valstybinio administravimo funkcijas vykdantiems pareigūnams, o reglamentuojant profesinę etiką ir pareiginę atsakomybę, antstoliai laikomi verslininkais. Antstolių profesinės etikos kodeksas iš antstolių reikalauja sąžiningai konkuruoti ir būti solidariems kai paliečiami jų grupiniai interesai. Tačiau ir šiai ribotai atsakomybei nėra sudarytos teisinės prielaidos, nes nepriimti teisės aktai, kad galėtų veikti Antstolių garbės teismas. Darbo problema. 1. Kodėl Lietuvos teisėje nėra kompeksiškai ištirta teisinė antstolių atsakomybė? 2. Kodėl yra taikomos tokios atsakomybės rūšys? 3. Ar pakankamai reglamentuojama anstolio veiklos kontrole Lietuvos teisėje? Darbo objektas: Antstolių atsakomybė. Darbo tikslas: Išsiaiškinti antstolių atsakomybės problemas Lietuvos Respublikoje. Darbo uždaviniai: 1. išanalizuoti mokslinę ir publicistinę literatūrą, padėsiančią atskleisti antstolių veiklą ir funkcijas; 2. nustatyti antstolių atsakomybės rūšis; 3. išanalizuoti Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką antstolių atsakomybės problemas, pateikti išvadas; 4. pateikti antstolių nusižengimus konkrečiose bylose, pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima išvengti antstolių nusižengimą Lietuvos Respublikos įstatymams; 5. nustatyti antstolių veiklos reglamentavimo teismų praktikos gaires. Darbo metodai. Tyrimas atliktas kompleksiškai taikant įvairius mokslinio tyrimo metodus: dokumentų, t.y. Lietuvos Respublikos teisės aktų, įvairių mokslinių straipsnių, teisės vadovėlių, studiją. Taip pat taikomi lyginamosios analizės, loginės analizės, jos leidžia rasti problemas, atsirandančias taikant antstolių veiklą reglamentuojančius teisės aktus, atskleisti sprendžiant išsikeltus uždavinius surinktą medžiagą, bei rasti galimus problemų būdus. Taip pat darbe taikomi apibendrinimo metodai. Darbo struktūra. Mokslinį tiriamąjį darbą sudaro kelios dalys. Pirmoji dalis ,,Antstoliai“. Šioje dalyje aptariama antstolio sąvoka, Antstolių rūmų funkcija, antstolių veikla, veiklos sritys, teismo antstolių sistema, statusas, funkcijos, apmokėjimas už antstolio veiksmus. Šio darbo tikslas supažindinti su antstolių veikla, savivalda, pateikti patarimus išieškotojui ir skolininkui. Rašant šį darbą pasinaudojau informacija ir straipsniais patalpintais internete ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu. Antroji dalis ,,Antstolių atsakomybė“. Šioje dalyje bus aptariama drausminė atsakomybė, civilinė atsakomybė, baudžiamoji ir administracinė atsakomybė. Išvados. Mokslinė literatūros analizė 1.Antstolių teisinis statusas 1.1. Bendrosios nuostatos Teismo ir kitų institucijų sprendimai, vykdytini CPK nustatyta tvarka, pradedami vykdyti jiems įsiteisėjus, išskyrus įstatymų nu­matytus atvejus. Nukreipus vykdyti teismo sprendimą, jo pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas - vykdomasis raštas. Kitų institucijų sprendimai (dokumentai, kuriuose šie sprendimai nusta­tyta tvarka įforminami) paprastai patys turi vykdomųjų dokumentų statusą.5 Jei atsakovas neįvykdė teismo sprendimo savanoriškai, vyk­domasis raštas pateikiamas vykdyti teismo antstolių kontorai. Kitų valstybės institucijų sprendimai, vykdomi CPK nustatyta tvarka, teismo antstolių kontorai pateikiami vykdyti dažniausiai tada, kai būtina nukreipti išieškojimą į asmens, kurio atžvilgiu sprendimas priimtas (skolininko), turtą. Pradėdamas sprendimo vykdymą, teismo antstolis pirmiausia nusiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, nusta­tydamas tam skirtą terminą. Vykdant sprendimus, susijusius su turto ar piniginių sumų perdavimu (turtinio pobūdžio sprendimus), teismo antstolis taip pat imasi priemonių nustatyti skolininkui prik­lausantį turtą ir išsiaiškinti, ar šis turtas yra areštuotas ir kokios teisės į jį suvaržytos. Jei skolininkas per nustatytą terminą sprendimo geruoju neįvykdo, teismo antstolis ne vėliau kaip kitą dieną po tos dienos, kurią pasibaigė terminas sprendimą geruoju įvykdyti, pradeda priverstinius vykdymo veiksmus. Priverstiniai vykdymo veiksmai atliekami naudojantis įstatymo nustatytomis priverstinio vykdymo priemonėmis: nukreipiant išieš­kojimą į skolininko turtą, kurį turi jis pats ar kiti asmenys, nukrei­piant išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ar kitokias jo paja­mas, paimant iš skolininko sprendime nurodytus daiktus ir per­duodant juos išieškotojui ir kt. Apie neturtinio pobūdžio sprendimų bei sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymą rašoma skyriuje „Neturtinio pobūdžio sprendimų vykdymas".6 Atlikdamas priverstinio vykdymo veiksmus, teismo antstolis reikiamais atvejais naudojasi teise įeiti į gyvenamąsias ar negy­venamąsias patalpas, apžiūri skolininko būstą ar kitas patalpas, areštuoja skolininkui priklausantį turtą (jei šis turtas nėra areštuotas užtikrinant ieškinį), šį turtą įvertina ar tuo tikslu kviečia ekspertą (turto vertintoją), esant būtinybei paskiria turto saugotoją. Po to, įstatymo nustatyta tvarka pradedama šio turto realizacija. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje yra suformuluota antstolio sąvoka. Jame rašoma, kad antstolis — tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis gali teikti Antstolių įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų. Antstolius skiria ir atleidžia teisingumo ministras. Taip pat teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Atlikdamas savo funkcijas, antstolis yra nepriklausomas ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, antstolių profesinės etikos kodeksu. Antstolių įstatyme, antstolis apibūdinamas kaip valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.(2) Antstoliai padeda teismams įgyvendinti jų priimtus sprendimus ir jis yra pagrindinis vykdymo proceso dalyvis. Nors antstoliai nėra valstybės tarnautojai ir dirba savarankiškai, jų veikla teisės aktais sureguliuoja taip, kad nekiltu abejonių, jog antstolis nurodymus duoda kaip valstybės įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas ( toliau Antstolių įstatymas) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis LR antstolių veiklą, funkcijas ir t.t. Minėtina tai, kad „šis įstatymas reglamentuoja antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, antstolių savivaldos sistemą bei kitus su antstolio veikla susijusius santykius.“7 Šio įstatymo įvadinė dalis kalba apie tai, kas yra antstolis ir kokiais principais vadovaujasi vykdydamas savo veiklą. Antstolių įstatymo dėstomoji dalis nusako kada ir kaip antstolis įgyja įgaliojimus, kokiu būdu ir kaip jie sustabdomi ir pasibaigia. Taip pat čia kalbama apie antstolio ir jo padėjėjo drausminę atsakomybę, kontoros reikalavimus. LR Antstolių įstatymo 2 straipsnis numato, kad antstolis — tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal šio įstatymo 9 straipsnį asmuo, prieš pradėdamas vykdyti antstolio veiklą, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo paskyrimo antstoliu, prisiekia būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos, įstatymų, visada būti sąžiningas (-a) ir dorai vykdyti antstolio (-ės) pareigas. LR Antstolių įstatymo 16 straipsnis nustato, kad už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, padarytus atliekant antstolio funkcijas, už kurias taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas. Antstolių veikla vykdoma kartu su valstybės valdymo institucija - Teisingumo ministerija. Štai pagal Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 15 str. Teisingumo ministerija biudžeto lėšomis turėjo sukurti ir įdiegti antstolių informacinę sistemą. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintus Antstolių informacinės sistemos nuostatus Antstolių informacinę sistemą sudaro vieningas vykdomųjų dokumentų sąvadas (centrinė duomenų bazė), antstolių vykdomųjų bylų duomenų apskaitos bazės (vietinės duomenų bazės), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų apskaitos bazė (centrinė duomenų bazė), interneto tinklalapis www.antstoliai.lt. Be to, Civilinio proceso kodeksas antstoliui suteikia plačius įgaliojimus, nuo kurių priklauso skolininko ir išieškotojo teisinė bei turtinė padėtis (turto areštas, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštas, varžytinės ir kitoks areštuoto turto realizavimas, uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles, dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų, skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti ir t.t.. Valstybė padeda antstoliams ir dar vienu būdu-užtikrina prievartos priemonių taikymą. Pavyzdžiui, pagal Civilinio proceso kodekso 645 straipsnį skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki dviejų tūkstančių litų dydžio baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų. 1.2.Anstolio veiklos principai Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 432 Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo antstolis, nukreipdamas išieškojimą į daiktus, gali areštuoti iš esmės didesnės vertės daiktą (daugiau turto) negu reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti tik tuo atveju, jei areštuojamas daiktas yra nedalus ir skolininkas neturi kito tos pačios ar pirmesnės eilės turto arba šio turto neužtenka išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, arba šis turtas yra nelikvidus, arba skolininkas raštu prašo nukreipti išieškojimą į šį turtą.8 Jeigu yra keli tos pačios eilės skolininkui priklausantys nedalūs daiktai, kurių kiekvieno pradinė kaina, nustatyta parduodant pirmose varžytynėse, iš esmės viršytų išieškomą sumą ir vykdymo išlaidas, antstolis areštuoja tą daiktą, kurio pradinė kaina būtų mažesnė, o jeigu šių daiktų vertė vienoda, - atsižvelgia į išieškotojo pasiūlymus. Turto arešto aktas paskelbiamas žodžiu nurodant, kad turto arešto akte nurodytas turtas yra areštuojamas. Jeigu asmuo, kuriam paskelbiamas turto arešto aktas, atsisako pasirašytinai jį priimti, antstolis tai pažymi turto arešto akte ir laikoma, kad turto arešto aktas šiam asmeniui buvo paskelbtas, šiuo atveju turto arešto aktas paliekamas asmeniui, kuriam jis buvo paskelbtas, arba, nesant galimybės palikti, ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiamas šio asmens adresu registruotu laišku. Tais atvejais, kai yra areštuojami produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai ir jie Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka paimami ir nedelsiant perduodami realizuoti, turto areštas įsigalioja nuo turto aprašymo momento. Šiuo atveju turto arešto aktas ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiunčiamas skolininkui registruotu laišku. Skolininko turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui. Jeigu paties skolininko nėra, turtas aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių nėra, - dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui (administratoriui). Skolininko šeimos nariais laikomi asmenys, nurodyti Civilinio kodekso 6.588 straipsnyje. Skolininko juridinio asmens turtas aprašomas dalyvaujant skolininko atstovui ar atsakingam darbuotojui (valdymo organo nariui, kitam administracines funkcijas vykdančiam arba raštinės darbuotojui). Kiekvieną areštuotą daiktą antstolis gali pažymėti areštą rodančiu ženklu. Ženkle nurodoma, kad turtas yra areštuotas, ir turtą areštavusio antstolio vardas ir pavardė. Tais atvejais, kai areštuojant turtą apribojamos visos nuosavybės teisės, t.y. skolininkui uždraudžiama valdyti turtą, naudotis ir disponuoti juo ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat tais atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, antstolis sudaro Turto arešto aktą, kuriame nurodo areštuoto turto aprašo duomenis. Šiuo atveju atskiras turto aprašas nesurašomas. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis turto arešto akto nesurašo. Šiuo atveju antstolis sudaro atskirą Turto aprašą. 9 Antstolis Turto arešto aktą arba Turto aprašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo surašymo dienos Turto arešto aktų registro įstatymo bei Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka perduoda Turto arešto aktų registrui. Turto arešto aktas ir Turto aprašas nesiunčiami turto arešto aktų registro tvarkytojui, jeigu areštuotas kilnojamasis turtas (produktai, kiti greitai gendantys daiktai, gyvūnai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka paimami ir nedelsiant perduodami realizuoti, taip pat jeigu areštuojami asmeniniams ir namų ūkio poreikiams naudojami mažaverčiai daiktai.10 Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, neatsižvelgdamas į tai, kad turtas parduodamas priverstine, sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, bet atsižvelgia į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu išieškotojas ar skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis patvarkymu skiria ekspertizę. Turto vertei nustatyti kviečiamas ekspertas, turintis teisę atlikti turto vertinimą. Ekspertas, nustatydamas areštuoto turto rinkos vertę, nevertina tos aplinkybės, kad turtas bus parduodamas priverstine, sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.11 Antstolis privalo vykdyti nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti šias paslaugas: 1) saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese; 2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo; 3) teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teisme bei atstovavimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis; 4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą turtą; 5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles. Atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Jame yra sukonkretinti antstolių veiklos principai, kuriu turi vadovautis kiekvienas antstolis. Antstoliu profesininės veiklos principai yra sie: Dorovinio principingumo principas. Šis principas reiškia, kad antstolis savo profesinėje veikloje, viešame gyvenime elgiasi sąžiningai, garbingai, nežemina visuomenės ar jos atskirų narių ir antstolių vardo. Atlikdamas savo pareigas antstolis gerbia visuotinai pripažintas moralaus elgesio normas, jomis vadovaujasi ir nepamiršta to, kad antstoliams, kaip valstybės įgaliotiems asmenims, yra keliami didesni elgesio reikalavimai nei kitiems asmenims. Skaidrumo principas. Šis principas reiškia, kad antstolis teikia informaciją apie savo veiklą tiems asmenims, kurie pagal teisės aktus turi teisę šią informaciją gauti. Vadovaudamasis šiuo principu antstolis bendradarbiauja su Lietuvos antstolių rūmais ir kitomis skundus dėl antstolių veiklos nagrinėjančiomis institucijomis, pateikdamas skundui išnagrinėti reikalingą išsamią informaciją nustatytu terminu. Šis principas taip pat reiškia, kad savo sprendimus antstolis motyvuoja. Sąžiningumo principas. Šis principas reiškia, kad antstolis nesiima apgaulės, sukčiavimo ir vengia nesąžiningų pranašumo tarp kolegų siekimo veiksmų. Nepiktnaudžiavimo principas. Šis principas reiškia, kad antstolis savo veikloje jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis naudojasi neviršydamas teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų. Pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principas. Šis principas reiškia, kad antstolis savo veiksmus grindžia pagarba žmogui, visuomenei ir valstybei. Veikdamas pagal valstybės suteiktus įgaliojimus antstolis gerbia ir laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat gerbia ir nepažeidžia kitų asmenų teisių, o savo veiksmais ir siūlomais sprendimais neskatina visuomenėje nepasitikėjimo teismais, antstoliais ar kitomis valstybės institucijomis. Šis principas taip pat apima pagarbą teismui ir teismų sprendimams. Antstolis nevengia vykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, priimtų jo atžvilgiu. Nešališkumo ir objektyvumo principas. Šis principas reiškia, kad antstolis savo veikloje ir ypač priimdamas sprendimus vengia asmeniškumo, išankstinio nusistatymo ir atsižvelgia į objektyvias aplinkybes. Pagarbos principas. Šis principas reiškia, kad antstolis visuomet elgiasi pagarbiai, gerbia tiek savo, tiek antstolių kontorų darbuotojų, taip pat kitų institucijų darbuotojų darbą, vykdymo proceso dalyvius bei suinteresuotus asmenis. Šis principas taip pat reiškia, kad antstolis savo nuomonę reiškia neįžeidžiamai. Bendradarbiavimo principas. Šis principas reiškia, kad savo santykius su kitais antstoliais, Lietuvos antstolių rūmais, teisinių profesijų atstovais bei visomis institucijomis antstolis grindžia abipusiškumo ir geranoriškumo kriterijais. Teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytoms funkcijoms. Atlyginimo antstoliui už įstatymų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstravimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Atlikdamas Antstolių įstatyme nurodytas funkcijas, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti išš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių bei juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito nei finansų įstaigų reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti. Antstolis neturi teisės reikalauti duomenų, kurie nėra susiję su funkcijų atlikimu. Dabar plačiau ir išsamiau aptarsiu keletą antstolio vykdomų funkcijų. Antstolis privalo atlikti savo funkcijas, todėl antstolio funkcijų vykdymas yra ne tik antstolio teisė, bet ir jo pareiga. Taip pat labai svarbu tai, kad antstolio paslaugų teikimas neturi trukdyti jam atlikti valstybės jam priskirtas funkcijas. Atlikdamas savo funkcijas, antstolis yra nepriklausomas ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, antstolių profesinės etikos kodeksu. Pirmenybė suteikiama antstolio funkcijų atlikimui, o vėliau antstolis gali teikti ir jam leidžiamas paslaugas. Antstolius skiria ir atleidžia teisingumo ministras. Taip pat teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas. Antstoliai, vykdydami savo veiklą, atlieka šias funkcijas: •Vykdo vykdomuosius dokumentus. Tačiau pagrindine antstolio funkcija yra laikoma - vykdomųjų dokumentų vykdymas. Pagal Civilinio proceso kodeksą, vykdomieji dokumentai yra: 1) raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu;2) teismo įsakymai; 3) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose; 4) kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Visus šiuos dokumentus antstoliams perduoda Antstolių rūmai, kurie yra atsakingi už tokių dokumentų pateikimą bei įvykdymą. Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo). Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra pateikiamas Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalyje. • Teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes. Tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Svarbu pažymėti, kad antstolis, konstatuodamas faktines aplinkybes, privalo laikytis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų. • Teismo pavedimu perduoda dokumentus. Dokumentų perdavimo funkcija reiškia, kad antstolis teismo pavedimu perduoda ir įteikia dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. • Atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Be aukščiau išvardintų funkcijų, antstoliai savo veikloje taip pat gali teikti įstatyme numatytas paslaugas: 1) saugoti turtą vykdymo procese; 2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo; 3) teikti teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis; 4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą; 5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles. Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Prireikus tokios pagalbos, galima kreiptis į bet kurį Lietuvoje veikiantį antstolį. Antstolių įstatymo 21 straipsnyje nustačius, kad teisines konsultacijas antstolis teikia pagal privačius sandorius, tai be tokio privataus sandorio, t.y., be privataus apmokėjimo antstoliui nėra paskatos nemokamai teikti į jo veiklos sferą papuolusiems žmonėms, skolininkui, išieškotojui informacijos, susijusios su antstolio veikla, jo procesinių veiksmų prasme ir pasekmėmis sudaroma galimybė antstoliui veikti tarsi iš pasalų, neinformuojant asmens apie savo veiksmus, jų pasekmes, nes nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija neįpareigoja antstolį supažindinti skolininką pavyzdžiui su teise iki varžytinių pradžios surasti pirkėją arba kitas galimybes įmokėti antstolio ieškomą sumą iki varžytinių pradžios. Tokiu atveju gali būti „atimamos“ skolininko teisės. „Minėtame įstatymo straipsnyje nurodoma, kad antstolis privalo vengti interesų konflikto, teikdamas paslaugas pagal privatų susitarimą. Tačiau nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas tokiam konfliktui. Nei įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra detalizuota, kada antstolis negali teikti pagal privatų susitarimą atliekamų ir privačiai apmokamų paslaugų, kurios konkuruoja su antstolio kaip valstybės atstovo atliekamomis funkcijomis, apmokamomis valstybės nustatytais įkainiais, kurių dydžiu skundžiasi visuomenė. 1.3.Antstolių veiklos kontrolė Lietuvos Respublikos antstoliai vienijasi į Lietuvos antstolių rūmus, kurie įgyvendina antstolių savivaldą. Asociacija Lietuvos antstolių rūmai įsteigta 2003 m. kovo 7 d. vykusiame I Antstolių susirinkime. Lietuvos Antstolių rūmai, tai lyg namai kiekvienam iš antstolių. Lietuvos antstolių rūmai veikia vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu ir Lietuvos antstolių rūmų įstatais. Kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys. Tai reiškia, kad teisininkas, tapdamas antstoliu, kartu tampa ir Lietuvos antstolių rūmų nariu, įgydamas visas nario teises bei pareigas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 97 antstolių kontoros, kuriose iš viso dirba 117 antstolių. Antstolių rūmai, kaip ir kiekvienas atskiras antstolis turi savo funkcijas. Jos yra: • koordinuoti antstolių veiklą; • atstovauti antstolių interesams valstybės valdžios institucijose, tarptautinėse ir užsienio valstybių organizacijose; • rengti teisės aktų projektus antstolių veiklos klausimais ir teikti juos Teisingumo ministerijai; • Antstolių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti antstolių veiklą; organizuoti ir vykdyti antstolių ir antstolių padėjėjų kvalifikacijos kėlimą; • Teisingumo ministro nustatyta tvarka tvarkyti antstolių, kurių įgaliojimai yra pasibaigę, archyvą; • kitos įstatymuose ir Lietuvos antstolių rūmų įstatuose nustatytos funkcijos. VI šio įstatymo skyrius apibrėžia antstolio veiklą: „Privalo vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims“12 . Pastebėtina, jog šio įstatymo 21 str. 2 dalis „suteikia antstoliui galimybę už niekaip neribojamą, sutartą su “klientu” atlyginimą privačiai teikti paslaugas, labai panašias į tas, kuris jis ir taip turi atlikti vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas ir už tai gaudamas atlyginimą. Minėta teisės norma suteikia antstoliui teisę privataus susitarimo pagrindu tarpininkauti vykdant turtines prievoles, konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo, saugoti (administruoti) turtą vykdymo procese; teikti teisines konsultacijas, aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą“13 . Iš kitos pusės, antstolis panašius veiksmus (dėl kurių jis gali užsiiminėti kaip verslu), privalo atlikti, administruodamas sprendimų vykdymą ir už tą administravimą jis ima atlyginimą. Antstoliai kaip ir kitų institucijų bei profesijų atstovai turi vykdyti tik tinkamas ir teisingas funkcijas. Visi antstoliai dirbdami privalo laikytis teisingumo bei demokratiškumo principų. Taip pat antstolių veikla turi būti paremtas ir civilinio proceso principais. Antstolis kaip ir kiekvienos profesijos žmogus turi savo pareigas atlikti ne tik teisingai, bet ir sąžiningai, kaip to reikalauja įstatymas. Jis turi būti nešališkas priimamiems sprendimams, saugoti komercines paslaptis, kurias sužino savo darbo veiklos metu, taip pat paaiškėjusių gyvenimo aplinkybių ar kitų paslapčių, kurios gali pakenkti kitų žmonių reputacijos. Vykdydamas jam pavestas pareigas antstolis privalo laikytis bei taikyti visas teisėtas priemones, kurios gerbs ir atitiks išieškotojo interesus. Dirbdami antstoliai vadovaujasi keliais svarbiausiai dokumentais: • Lietuvos Respublikos Konstitucija; • Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys; • Kitais teisės aktais bei įstatymais; • Antstolių profesinės etikos kodeksu; Antstoliai, vykdydami savo veiklą, atlieka šias funkcijas: • Vykdo vykdomuosius dokumentus. Tačiau pagrindine antstolio funkcija yra laikoma - vykdomųjų dokumentų vykdymas. Pagal Civilinio proceso kodeksą, vykdomieji dokumentai yra: 1) raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu;2) teismo įsakymai; 3) institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose; 4) kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai. Visus šiuos dokumentus antstoliams perduoda Antstolių rūmai, kurie yra atsakingi už tokių dokumentų pateikimą bei įvykdymą. Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (tikrinti asmens turtinę padėtį bei gauti kitus duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo). Priverstinio vykdymo priemonių nebaigtinis sąrašas yra pateikiamas Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalyje. • Teismo pavedimu konstatuoja faktines aplinkybes. Tai smulkus aplinkybių, daiktų ar turto, jų būklės aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis. Svarbu pažymėti, kad antstolis, konstatuodamas faktines aplinkybes, privalo laikytis objektyvumo, nešališkumo bei tikslumo principų. • Teismo pavedimu perduoda dokumentus. Dokumentų perdavimo funkcija reiškia, kad antstolis teismo pavedimu perduoda ir įteikia dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. • Atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Be aukščiau išvardintų funkcijų, antstoliai savo veikloje taip pat gali teikti įstatyme numatytas paslaugas: 1) saugoti turtą vykdymo procese; 2) konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo; 3) teikti teisines konsultacijas, išskyrus atstovavimą teismuose ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis; 4) aukciono tvarka realizuoti įkeistą kilnojamąjį turtą; 5) tarpininkauti vykdant turtines prievoles. Galimybę pasinaudoti antstolių paslaugomis turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Prireikus tokios pagalbos, galima kreiptis į bet kurį Lietuvoje veikiantį antstolį. Antstolių įstatymo 21 straipsnyje nustačius, kad teisines konsultacijas antstolis teikia pagal privačius sandorius, tai be tokio privataus sandorio, t.y., be privataus apmokėjimo antstoliui nėra paskatos nemokamai teikti į jo veiklos sferą papuolusiems žmonėms, skolininkui, išieškotojui informacijos, susijusios su antstolio veikla, jo procesinių veiksmų prasme ir pasekmėmisSudaroma galimybė antstoliui veikti tarsi iš pasalų, neinformuojant asmens apie savo veiksmus, jų pasekmes, nes nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija neįpareigoja antstolį supažindinti skolininką pavyzdžiui su teise iki varžytinių pradžios surasti pirkėją arba kitas galimybes įmokėti antstolio ieškomą sumą iki varžytinių pradžios. Tokiu atveju gali būti „atimamos“ skolininko teisės. „Minėtame įstatymo straipsnyje nurodoma, kad antstolis privalo vengti interesų konflikto, teikdamas paslaugas pagal privatų susitarimą. Tačiau nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas tokiam konfliktui. Nei įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra detalizuota, kada antstolis negali teikti pagal privatų susitarimą atliekamų ir privačiai apmokamų paslaugų, kurios konkuruoja su antstolio kaip valstybės atstovo atliekamomis funkcijomis, apmokamomis valstybės nustatytais įkainiais, kurių dydžiu skundžiasi visuomenė.”14 Teisės projektų ir tyrimų centro direktorė Vaidutė Stramkauskaitė įžvelgia ir atskleidžia paradoksalią situaciją, kur „iš vienos pusės, antstoliams suteikti dideli valstybės įgaliojimai ir parama valstybės funkcijai – sprendimų vykdymui, iš kitos pusės - toje pačioje, sprendimų vykdymo, srityje, antstoliams suteikta teisė užsiiminėti papildomai apmokamu verslu — paslaugų teikimu. Tai leidžiama daryti pažeidžiant teisinės valstybės principą — antstoliai turi galimybę privatų verslą vykdyti tiesioginėje valstybės deleguotoje — sprendimų vykdymo — srityje.“. 15 Pagal įstatymo 21 straipsnio 5 d. antstolis dėl paslaugų apmokėjimo dydžio ir tvarkos susitaria su klientu sudarydamas sutartį. „Akivaizdu, kad įstatymo kūrėjai iš vienos pusės suteikdami antstoliui įgaliojimus, kuriais jis gali reikšmingai paveikti asmenų turtines teises, o iš kitos pusės suteikdami laisvę su tokiais priklausomais asmenimis sudarinėti sandorius, iš karto sukuria piktnaudžiavimo situaciją.“ 16 Antstoliams suteikti platūs įgalinimai. pastarieji skolininko ir išieškotojo turtines teises padaro priklausomas nuo antstolio. Kitavertus, antstoliams suteikta galimybė, panaudojant valstybės suteiktus įgaliojimus ir paramą, (šalia didelio atlyginimo už sprendimų vykdymą,) „užsiiminėti privačiu verslu - paslaugų teikimu“17 . Pagal teisinės valstybės principus valstybė yra suinteresuota, kad skolininkai ir kreditoriai geruoju susitartų sprendimų vykdymo procese. Nagrinėjant teisinius dokumentus, Civilinio proceso kodeksas antstoliui suteikia plačius įgaliojimus, nuo kurių priklauso skolininko ir išieškotojo teisinė bei turtinė padėtis (turto areštas, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštas, varžytinės ir kitoks areštuoto turto realizavimas, uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles, dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų, skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti ir t.t.. Civilinio proceso kodekso 595 straipsnis skatina taikos sutarčių sudarymą ir nustato, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Teisėjas, gavęs pareiškimą patvirtinti taikos sutartį, priima nutartį. Teisės instituto mokslininkų atliktoje vykdymo proceso reformos apžvalgoje (Šaltinis: informacija Teisingumo ministerijos interneto svetainėje) akcentuoja privačių antstolių mentaliteto klausimus. Anot Vilniaus universiteto mokslininko M. Žolyno, susidarius tokiai situacijai, kai antstoliams svarbu kuo daugiau uždirbti, jie nebeieško galimybių išspręsti problemų abiem šalims priimtinu būdu ir atkurti ne tik pažeistas teises, bet ir teisinę taiką tarp šalių. Ši teisininkų išvada pagrįsta. Antstolių įstatymo 21 ir 24 straipsniais skolininko ir išieškotojo taikos procesas paverčiamas antstolių privačiu verslu - tarpininkavimu vykdant turtines prievoles, netaikant priverstinio pobūdžio priemonių. Šiuo tarpininkavimu už pinigus pasiekiama tai, ką Civilinio proceso kodeksas leidžia padaryti veltui. Taigi, nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį antstolis tik privataus atlyginimo paskatintas, gali palaikyti skolininko ir išieškotojo pastangas geruoju išspręsti sprendimų vykdymo klausimus.” Antstolių įstatymas taip pat nustato ir antstolio padėjėjo sąvoką, funkcijas, atsakomybę ir kt. Be to čia nusakoma kokiu būdu antstoliui galima atstovauti ir kaip jį pavaduoti. Įstatyme numatytas ir antstolių savivaldos klausimas. Čia kalbama, jog antstolių savivaldą įgyvendina Lietuvos antstolių rūmai, kurių veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. LR Civilinio proceso kodekso VI dalis ( toliau CPK) įtvirtina kokybišką vykdymo procesą, „nustatydama išieškotojų interesų tenkinimo prioritetą“.18 CPK bendrais bruožais nusako antstolių darbo taisykles, nurododo, kokiais dokumentais antstolis privalo vadovautis konkrečioje byloje. CPK Vykdymo proceso Bendrosiose nuostatose teigiama, jog kodekso „normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija“19 . CPK imperatyviai teigia, jg šios instrukcijos reikalavimus privaloma vykdyti visiems asmenims. „Civilinio proceso kodeksas antstoliui suteikia plačius įgaliojimus, nuo kurių priklauso skolininko ir išieškotojo teisinė bei turtinė padėtis (turto areštas, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštas, varžytinės ir kitoks areštuoto turto realizavimas, uždraudimas kitiems asmenims perduoti skolininkui pinigus, turtą ar vykdyti skolininkui kitas prievoles, dokumentų, patvirtinančių skolininko teises, paėmimas, išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų, skolininko turto administravimas ir iš to gautų pajamų panaudojimas išieškojimui padengti ir t.t“20 Taip pat čia kalbama apie tai, kokie dokumentai yra vykdytini pagal šį skyrių, kiek privalomi yra antstolių reikalavimai. CPK nustato bendras vykdymo veiksmų atlikimo taisykles, kur apibrėžiami vydomieji dokumentai, sprendimų vykdymo vieta ir laikas. Bendrosios taiklės apibrėžia antstolio procesinės veiklos kontrolę: „Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurios veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!