Atsakomosios priemonės, valstybių atsakomybė

Darbo autorius, sutinka su nuomonę, kad tarptautinė teisė turi daugybę specifinių bruožų, skiriančių ją nuo la­bai išplėtotų nacionalinių teisinių sistemų, susijusių su šiuolaikinės valstybės ir jos aparato egzistavimu. Moderni valstybė, Europoje at­siradusi po XIV amžiaus, centralizavo prievartos naudojimą ir pada­rė ją valstybės monopoliu: sukūrė nuolat veikiančią armiją bei dau­giau ar mažiau veiksmingą biurokratinį aparatą. Ji vis daugiau re­guliavo ekonominius ir socialinius procesus, taip pat sukūrė sudėtin­gą teisinių institucijų, principų ir taisyklių sistemą, reguliuojančią vi­suomenės gyvenimą.
Atsakomybė tarptautinėje teisėje taip pat turi specifinių bruožų, valstybė, pažeidusi tarptautinį įsipareigojimą, atsako už savo žalingą veiksmą prieš nukentėjusią valstybę arba, esant tam tik­roms aplinkybėms, prieš tarptautinę bendriją apskritai.
Nukentė­jusioji valstybė gali pareikšti tarptautines pretenzijas, įgyvendinamas remiantis tam tikromis specifinėmis, jei tokių esama, priemonėmis, arba gali siekti trečiosios šalies tarpininkavimo, sutaikinimo proce­dūros, arbitražo ar teisminio nagrinėjimo. Galiausiai reikia pripa­žinti, kad tarptautinėje teisėje valstybių tarptautines atsakomybės vaidmuo tei­sių pažeidimo atvejais yra vyraujantis, palyginti su ribotu asmenų tarptautines atsakomybės leistinumu nacionalinėse teisinėse sistemose.
3. Išanalizuoti tarptautinės teisės atsakomųjų priemonių taikymo teisėtumo koncepcijas.
Darbe naudojamasi mokslinės literatūros analizės, istorinių, loginės analizės ir lyginamaisiais tyrimo metodais.
Tarptautinei teisei taip pat būdingas prievartinis pobūdis; jis čia pasi­reiškia specifinėmis formomis. Tarptautinę teisę gali taikyti valstybės in­dividualiai - atsakomųjų priemonių (represalijų) prieš valstybę-pažeidėją forma arba kolektyviai taikydamos tarptautinių organizacijų nustatytas tarptautines sankcijas ar net panaudodamos ginkluotą jėgą pagal Jungti­nių Tautų Įstatus.1
Teisei, kaip privalomų elgesio normų sistemai, yra būdinga tai, kad, reikalui esant, šių normų priverčiama laikytis. Tačiau prievartinis pobūdis nėra pagrindinė teisės savybė. Charles de Visscher ryšium su tuo pabrėžė:
„Daug teorijų neįvertina ypatybių teisės kaip norminės disciplinos, kurios paskirtis yra vadovauti žmonių elgesiui nustatant jiems pareigas. Taip daro sociologinio pobūdžio teorijos, kurios aiškina teisinę taisyklę kaip sąvoką, atsirandančią iš patirties - joms teisės normos būtų normos, paremtos pakankamai galinga jėga, kad užtikrintų nuolatinį jų laikymąsi tam tikroje grupėje."2
Iš tikrųjų privertimas laikytis tam tikros elgesio taisyklės neįrodo šios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!