Antropogenezė ir svarbesnieji žmogaus evoliucinės psichologijos aspektai

ĮVADAS

„Ir kas per kūrinys žmogus!“ – stebisi Hamletas. Gyvybė – didžiausia visų laikų paslaptis, gaubianti žmoniją. Nuo seniausių laikų buvo stengiamasi suvokti jos esmę bei atsiradimo priežastis. Tiksli žmonijos protėvių atsiradimo data nėra žinoma, bet spėjama, kad tai nutiko maždaug prieš 6 – 7 mln. metų (Marcus Chown 2014 m. Kaip paprastai paaiškinti pasaulį. Apie evoliuciją, išradimus, gamtos ir fizikos dėsnius kitaip). Evoliucija – tai nuolatinis kryptingas procesas, kurio pagrindinė idėja tai, kad kad naujos rūšys kinta per laiką. Evoliucijos tyrinėjimas suteikia pagrindą suprasti gyvybės įvairovę ir ryšius tarp skirtingų organizmų. Taigi suprantame, kad paties žmogaus kilmės klausimas, toks sudėtingas, kad jį nagrinėja ne viena mokslo sritis, įskaitant archeologiją, antropologiją, evoliucinę biologiją. Jau nuo seno pradėtos kelti įvairios teorijos apie gyvybės atsiradimą. Pirmasis gyvosios gamtos sistematikas buvo Karlas Linėjus (1707-1778) - žymus švedų gamtininkas, gydytojas. Pagrindinis evoliucinės psichologijos tikslas – pritaikyti evoliucinės biologijos pagrindus bei mokslines žinias, kad būtų galima toliau plėtoti tyrimus, kurie leistų geriau suprasti žmogaus proto struktūrą.

I. ANTROPOGENEZĖ

1. Antropogenezės sąvoka

Antropogenezė – mokslas apie žmogaus kilmę, tiriantis žmogaus fizinio tipo evoliucijos, darbo, kalbos atsiradimo ir visuomenės susidarymo procesų visumą (Medicinos enciklopedija 1 1991m.) Šis mokslas tiria žmogaus evoliucijos istoriją, pradedant ankstyvaisiais hominidais ir baigiant šiuolaikiniais žmonėmis, bei apima tokias mokslo sritis, kaip paleoantropologiją (žmogaus praeities mokslas, tiriantis seniausius žmogaus evoliucijos etapus), archeologiją, genetiką ir lingvistiką. Tai svarbus mokslas, padedantis mums suprasti, kaip ir kodėl žmonės tapo tokiais kokie jie yra šiandien.

Svarbiausias antropogenezės procesas – protinių gabumų atsiradimas, tapęs svarbiausiu žmogaus vystymosi garantu. Veikiant evoliucijos dėsniams, mūsų protėviai iš lėto tobulėjo, jų smegenų veikla taip pat plėtojosi. Šio proceso pradžioje net menkiausias ''intelekto'' pranašumas teikdavo didelio pranašumo. Natūrali atranka buvo labai griežta - išgyventi tuometinėmis sąlygomis protėviams (prieš 1-1,5 mln. metų) buvo labai sunku. Proto sugebėjimai bei atranka ir nulėmė labai greitą žmogaus prototipo tobulėjimą. Jis greitai išmoko gamintis darbo įrankius iš akmens, kaulo, medžio, grupinės medžioklės meno ir pagaliau atrado ugnį.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!