Streso poveikis žmogaus psichinei sveikatai. Depresija ir jos gydymas

SRESAS Depresija, dar vadinama didžiąja depresija, sunkiuoju depresiniu sutrikimu arba klinikiniu depresija, yra heterogeniškas sutrikimas, kurio eiga yra labai įvairi, o atsakas į gydymą nenuoseklus, o mechanizmas nenustatytas (Belmaker ir Agam, 2008). Depresijos simptomai apima nuotaikos sutrikimus, būdingą liūdesį arba dirglumą, taip pat įvairius pažintinius, motorinius ir kitus sutrikimus, autonominių, endokrininių, miego ir budrumo sutrikimų, kurie, kaip manoma, atsiranda dėl. sudėtingos daugelio genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos (Manji irk t.,2001).“( The stressed brain: Inquiry into neurobiological changes associated with stress, depression and novel antidepressant treatment, Girstautė Dagytė (https://research.rug.nl/en/publications/the-stressed-brain-inquiry-into-neurobiological-changes-associate)

Kasdienis mūsų gyvenimas yra kupinas įtampą sukeliančių įvykių: mus erzina kamščiai, eilės ar triukšmingi kaimynai, Mūsų siekiams trukdo išorinis pasaulis (darbdaviai moka per mažą atlyginimą, padavėjai, pardavėjai, maršrutinių autobusų vairuotojai su mumis kalbasi ne taip mandagiai, kaip mums norėtųsi). Ir visa tai - tik maži kasdieniniai įvykiai. Žmogaus gyvenime pasitaiko daug grėsmingesnių kritinių situacijų, išmušančių mus iš įprasto ritmo. Tokia situacija gali būti, pavyzdžiui, liga, skyrybos, išėjimas į pensiją ar artimo žmogaus mirtis.

Mūsų amžius - tai mokslinės techninės revoliucijos epocha, kuriai būdingas gamybos procesų mechanizavimas bei automatizavimas, didžiulė informacijos lavina, laiko deficitas. Nėra žmonių, kurie nebūtų išgyvenę įtampos, konfliktų, nepajutę situacijų, kurios neigiamai veikia emocinę įtampą, kelia stresą.

Lietuvių kalbos žodyne stresas - (angl. stress - įtampa) - netikėtų, dažniausiai neigiamų aplinkybių sukelti organizmo funkcijų ir žmogaus veiklos sutrikimai, pvz., emocinis s. - s., kylantis dėl išgyvenimų.

Tarptautinių žodžių žodyne- strèsas [angl. stress — įtampa], įtampos būsena — visuma apsauginių fiziologinių reakcijų, atsirandančių žmogaus arba gyvūno organizme kaip atsakas į nepalankių veiksnių (stresorių), pvz., šalčio, traumų, poveikį.

Nors šiandien sunku rasti kitą žodį, taip dažnai vartojamą patiems įvairiausiems išgyvenimams ir psichiniam – emociniam bei fiziniam diskomfortui nusakyti, tačiau streso problema nėra nuodugniai ištirta ir išspręsta. Tad kodėl stresas toks svarbus mums?

Kaip organizmas reaguoja streso metu?

“Žmogui, kaip ir visiems kitiems biologiniams organizmams susidūrus su stresoriumi, akimirksniu įsijungia apsauginės reakcijos - dažniau plaka širdis, pakyla kraujospūdis, išsiplečia vyzdžiai, mažėja skrandžio aktyvumas, iš kepenų išlaisvinamas cukrus. Persitvarko organų aprūpinimas energija bei deguonimi: daugiau kraujo tiekiama į smegenis bei raumenis, mažiau krauju aprūpinama oda, inkstai (stabdomas šlapimo išsiskyrimas) bei vidaus organai (virškinimas lėtėja).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!