Kompiuteriniai žaidimai „Z“ kartos narkotikai - psichologijos tiriamasis darbas

Šiomis dienomis, visuomenėje žmogus turi daug pareigų bei atsakomybių, kurias jis privalo vykdyti. Pastovus galvojimas, kaip išgyventi problemas ir patenkinti bent dalį savo pamatinių poreikių, nuolatinis galvojimas apie mokymosi rezultatus, kylančios problemos dėl asmeninių priežasčių, dažnai pasibaigia stresu ar netgi depresija. Žmogus nuolat yra apsuptas realybės, kuri jį slegia, jam norisi ją užmiršti arba pabėgti nuo jos. Galų gale laiko ir pinigų trūkumas neleidžia žmogui išeiti ir socializuotis, kas kiekvienam gyvam organizmui yra privaloma. Tada žmogus pradeda ieškoti pigesnių alternatyvų kaip tuos savo poreikius patenkinti ir labai dažnai jis atranda kompiuterinius žaidimus.
Dauguma mano, kad žaidimus žaidžia tik vaikai ir paaugliai, bet tyrimai rodo, kad vidutinis žmogaus, kuris žaidžia žaidimus, amžius yra 35-eri metai. Viskas prasideda nuo vieno kito paprastesnio žaidimo laisvalaikiui praleisti, bet neilgai trukus asmuo net nepajaučia, kaip jo visa kompiuterio atmintis tampa užimta žaidimais, kaip tas laisvas laikas prie dėžutės vis kyla prioriteto laipteliais aukštyn, kaip virtualus pasaulis tampa svarbesnis už realų. Retas, kuris atsisėda ir pagalvoja, kad tai ką jis daro yra blogai, todėl žmogus tampa priklausomu nuo žaidimų, net pats to nepajutęs.