Antroji Lietuvos sovietizacija. Kolektyvizacija ir tremtys

1944 m. liepos mėn. Raudonosios armijos daliniai plūstelėko į Lietuvą. Išvargę, dulkini, apskurę kareiviai, apsistoję pas ūkininkus, pirmiausiai ieškojo maisto ir degtinės. Išgėrę kartais šaudė kur pakliuvo.
Paskui I Pabaltijo ir III Baltarusijos fronto dalinius žygiavo užnugario apsaugos NKVD kariuomenė. Be to, į Lietuvą buvo permesta 4-oji NKVD šaulių divizija, vadovaujama tremiant Kaukazo tautas pasižymėjusio generolo majoro Pavelo Vetrovo. Čia taip pat buso dislokuoti keli pasienio pulkai. 1945 . pabaigoje atkelti dar keli NKVD šaulių divizijos, vadovaujamos generolo Iljos Pijaševo, pulkai. Tai buvo savotiškos baudėjų divizijos, naikinusios nelojalius naujajai santvarkai asmenis.
Vos įžengę į Lietuvą, naujieji okupantai tuoj pat paskelbė mobilizaciją į Raudonąją armiją. Ši akcija turėjo du tikslus: patenkinti fronto poreikius ir išsiųsti iš krašto potencialius kovotojus prieš sovietinę okupaciją. Tačiau mobilizacija buvo nesėkminga: iš 35 tūkst. iki 1944-08-10 šauktų vyrų įsakui pakluso vos 14 nuošimčių. Jų likimas tragiškas. Kai kurie jaunuoliai buvo nukankinti dar gabenant į surinkimo punktus. Štai Ukmergės NKVD viršininkas iš atėjusių šauktinių atsirinko septynis jaunuolius ir pradėjo tardyti, ar jie nesą partizanai. Jiems tylint, ėmė po vieną kankinti. Kai pabodo peiliu pjaustyti jaunuolių krūtinę, nušovė ir įmetė į pakelės griovį. Dauguma mobilizuotųjų beveik neapmokyti ir prastai ginkluoti buvo išsiųsti į Kuršo frontą, kur apsupti vokiečiai priešinosi iki 1948-ųjų gegužės. Čia žuvo nemažai lietuvių.
Tačiau daugelis šaukiamojo amžiaus jaunuolių pasirinko kitą kelią: geriau žūti už tėvynės laisvę, negu svetimuose frontuose. Kaip naciams nepavyko įkurti lietuviškosios SS divizijos, taip ir sovietinei valdžiai sunku buvo vykdyti mobilizaciją. Tūkstančiai vyrų pradėjo slapstytis. Netrukus mobilizacija buvo pakartota, o besislapstančiųjų paieškos sutelkta keliasdešimt tūkstančių NKVD kareivių. Prasidėjo žiaurūs siautimai kaimuose ir miškų „šukavimai‘. Keli raudonarmiečių pulkai apsupdavo miškų masyvus ir grandine vyras prie vyro pereidavo kvartalą po kvartalo, tikrindami kiekvieną krūmą. Pasislėpti buvo labai sunku; dažniausiai vyrai laukdavo nakties ir tada bandydavo prasiveržti. NKVD kariuomenė naudojo pėdsekius šunis, žvalgydavo vietoves iš lėktuvų. Ieškodami pasislėpusiųjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!