Antikos herojų laikotarpiai ir jų nuopelnai

Antikos herojų laikotarpiai ir jų nuopelnai

Herojus – tai ne tik narsus, drąsus, stiprus tiek fiziškai, tiek psichologiškai žmogus, kuriuo daugelis žavisi, garbina, net sudievina. Šiais laikais, kaip ir senovės Antikos laikotarpiu, galima rasti herojų. Galbūt heroizmo samprata šiandien yra šiek tiek pakitusi, tačiau tikrai nėra išnykusi. Dabar, priešingai nei senovės Antikos herojų pagrindinė savybė ne fizinė jėga, o vertybės, poelgiai. Herojumi gali tapti daugelis: asmuo išgelbėjęs žmogų iš gaisro, skęstantį iš vandens, paaukojęs pinigų gydymui, net ir mūsų mamos, kurios atiduoda visas savo jėgas besirūpindamos mumis, su kantrybe ir meile augina, kad mes būtume laimingi ir pasiruošę savarankiškam gyvenimui. Žinoma, kartais žmonės nori tapti herojais dėl savanaudiškų paskatų, puikybės, pripažinimo, populiarumo, bet jie netikri herojai, jie tik tokie nori tapti. Tikras herojus yra tas, kurį tokiu įvertina kiti žmonės. Aptarkime senovės Antikos herojų nuopelnus ir savybes ir pagalvokime ar iš tiesų jie buvo herojais?

Antigonė - viena iš Antikos herojų Sofoklio tragedijoje „Antigonė”. Antigonė graikų mitologijoje karaliaus Edipo duktė, drąsi, ryžtinga, sąžininga, atjaučianti. Antigonės herojiškumą matome jos darbuose, pasiaukojime, jos ryžte pasipriešinti Kreonto karaliui ir jo įstatymams, kuris neleido garbingai palaidoti brolio pagal senovės papročius, kad mirusiojo siela ramiai patektų į mirusiųjų pasaulį. Ji nebijojo priešintis Kreontui, nusižengti jo tvarkai, nors žinojo, kad bus skaudžios pasekmės. Ją užmūrijo uoloje, bet Antigonė dėl to nesigailėjo, nes buvo įsitikinusi, kad nenusižengė žmogiškumui ir visą tai kas buvo teisinga ir priimtina dievui. Aš manau, kad Antigonės didvyriškas poelgis ir parodo, kad ji yra tikra herojė, bebaimei siekianti savo tikslo, puoselėjanti meilę, pagarbą, ištikimybę šeimai. Kaip yra pasakęs vienas garsus rašytojas ir daininkas Bobey Dylanas „Herojus yra tas, kuris supranta atsakomybę, kuri ateina su jo laisve“. Manau tai turėjo Antigonė – atsakomybę ir laisvę aukoti savo gyvybę.

Apžvelkime dar vieną senovės Antikos herojų – Odisėją, apie kurį rašė Homeras savo kūriniuose „Iliada“ ir „Odisėjas“. Odisėjas buvo gudrus, protingas, drąsus karžygys. Kai graikai 10 metų nesugebėjo užimti Trojos miesto, Odisėjas sugalvojo pagaminti didžiulį medinį arklį, kuriame paslėpė savo karius, o Trojos gyventojams įtempus arklį į savo miestą, iš jo iššokę kariai atvėrė vartus graikų kariuomenei, kuri sudegino miestą, išžudė daug miestelėnų ir gudrumu laimėjo karą. Taigi galima teigti, kad Odisėjo, kaip karžygio, sumanumas, protiniai gebėjimai, gudrumas, kaip ir jo fizinės jėgos padėjo išvengti pražūtingų situacijų, pasiekti pergalę. Odisėjas pasižymėjo išskirtine ištverme, nes po Trojos karo jo laukė daug metų trukusi kelionė namo. Jis patyrė daug nuotykių, pavojų, jį prievarta laikė nimfa Kalipsė, žadėjusi jaunystę ir nemirtingumą, tačiau Odisėjas nugalėjo savo žmogišką silpnumą, pagundas ir nepasidavė. Jis turėjo tikslą grįžti į gimtinę, pas žmoną. Ar gi šios savybės nėra būdingos tikram herojui? Manau taip, nes visų pirma Odisėjui būdingas vidinis tvirtumas, antra – kantrybė ir užsibrėžto tikslo siekimas bet kokia kaina. Panašiai kaip ir šiomis dienomis Ukrainoje, kiekvienas karys, ginantis savo šalį, yra herojus. Nugalėti mirties baimę ir pasiryžti ginti savo tėvynę yra nepaprastai garbinga, herojiška.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!