Antikos drama

Sąvoka „antika“ reiškia senovės graikų ir romėnų pasaulį bei šių abiejų tautų kultūrą ir apima laikotarpį nuo Mikėnų laikų iki Vakarų Romos imperijos žlugimo. Antikinė kultūra garsėja savo rašytiniais paminklais, architektūros statiniais, tapyba, skulptūra, mozaika. Svarbi Antikinės kultūros dalis yra ir dramos. Apie jas šiandien ir noriu papasakoti.
Yra žinoma, jog antikinė drama susiformavo iš Dioniso švenčių apeigų, jų metu atliekamų giesmių ir dainų. Antikinei dramai būdingas intensyvus išorinis veiksmas ir vidinis personažų gyvenimas bei kaita. Čia suartinami įvykiai, kuriuos paprastai skiria ilgas laiko tarpas. Palyginti trumpame draminiame kūrinyje kiekvienas personažas paprastai atsiduria įvairiausiose situacijose. Įspūdis sustiprėja, kai rodomos kritinės, kulminacinės, didžiausios žmogaus įtampos situacijos. Dramoje autorius paprastai neaiškina nei veikėjų poelgių, nei jausmų, nei susidariusios situacijos – visa tai turi savaime paaiškėti iš pačių personažų poelgių, kalbos, santykio su kitais personažais. Šiuose kūriniuose vyrauja šeimos ir visuomenės, žmogaus ir tautos santykių, socialinės negerovės tematikos. Dramos veiksmas rutuliojamas kalba (dialogais, monologais, replikomis) bei poelgiais. Kadangi dramos esmė yra veiksmas, o draminį veiksmą sudaro kova, tai turi būti bent dviejų asmenų susidūrimas, kuris išreiškiamas dialogu. Yra ir monologų, kai veikėjas kalba su savimi, kad atskleistų savo tikslus, norus ar sumanymus. Dramoje vienas asmuo yra svarbiausias – tai pagrindinis herojus ir jo vardu dažnai yra pavadinamas visas dramos kūrinys. Drama kartais pradedama prologu, kuriame papasakojama apie įvykius atsitikusius iki rodomo veiksmo pradžios. Atsitikimas, davęs pradžią draminei kovai, vadinamas dramos užuomazga. Veikėjo padėtis, kuri verčia pradėti kovą – draminė veikėjo padėtis. Rezultatas – dramos atomazga. Pabaigoje kartais yra epilogas, kuris supažindina su tolimesniu veikėjų likimu. Tarp atskirų dramos veiksmų būna pertraukos, reikalingos pakeisti scenoje dekoracijas, duoti laiko artistams persirengti. Pagal šią schemą drama dalijama į tris veiksmus (arba aktus): užuomazga, vidurys (veiksmo eigą) ir pabaiga (atomazga). Veiksmai skirstomi scenomis, priklausomai nuo naujo veikėjo įėjimo į sceną ar išėjimo iš jos arba paveikslais, kai reikia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!