Antigonė - kovotoja už tradicines vertybes

Graikas Sofoklis - vienas žymiausių Antikos dramaturgų, sukūręs apie 120 tragedijų, iš kurių iki mūsų dienų išliko tik 7. Viena garsiausių jo tragedijų – ,,Antigonė“. Šioje Sofoklio tragedijoje labiausiai žavi sukurtas pagrindinės veikėjos - Antigonės paveikslas. Sofoklis vaizduoja ją kaip kilnų, idealizuotą personažą, ryžtingai siekiantį savo tikslo, ginantį tradicines vertybes kaip žmogaus ir bendruomenės harmoningo gyvenimo pagrindą. Teigiama, jog ši tragedija taip patikusi atėniečiams, kad Sofoklis netgi buvo išrinktas karo vadu ir strategu. Taigi, Sofoklio ‚,Antigonė‘‘ – tai tragedija, patikusi ne tik senovės graikams. Kodėl? Ogi todėl, kad ji puikiai perteikia amžinąsias vertybes, kurios yra svarbios ir šiandieniniam žmogui.
Antigonė tragedijoje vaizduojama kaip stipri, didelės drąsos, narsi, ryžtinga, tikinti papročiais, žmogiškumu, šeimos vertybėmis asmenybė, pasiaukoja vardan jų, pasipriešindama karaliaus Kreonto įstatymams. Kas gi, Sofoklio supratimu, privertė Antigonę žengti tokį drąsų žingsnį? Autorius dramoje atskleidžia, kad drąsius Antigonės poelgius išprovokuoja dviejų jos brolių Eteoklio ir Polineiko mirtis nuo vienas kito rankos. Broliams mirus, Tėbų karalius Kreontas įsako Eteoklį, kaip reikalauja paprotys ir pridera tokiu atveju, su visom apeigom palaidoti, kadangi jis paguldė galvą gindamas tėvynę, ir, karaliaus Kreonto supratimu, yra didvyris. Polineiką valdovas uždraudė palaidoti ir apraudoti, nes grįžęs iš tremties šis Antigonės brolis buvo pasikėsinęs gimtą miestą paversti pelenais, todėl, Kreonto supratimu, yra vertas paniekos, turi būti paliktas puotauti šunims. Antigonei Sofoklis tragedijoje suteikia drąsios kovojos už tradicines vertybes bruožų. Ji vaizduojama kaip moteris, kuri turi labai kilnią ir žmogišką širdį. Antigonė vienodai stipriai myli abu brolius. Ji sakosi, kad dėl vyro arba sūnaus nelaužytų valdovo Kreonto įstatymo, nes, jos manymu, galima gyvenime susirasti kitą vyrą, o ir sūnaus taip pat vėl galima susilaukti, bet kito brolio niekada nebebus, nes abu tėvai jau yra mirę. Antigonėi įsitikinusi, kad Hado nuostatai yra vienodi ir Eteokliui, ir Polineikui, kad mirusio nebereikia laikyti priešu. Jos suvokiamas žmoniškumas reikalauja neapleisti mirusio brolio, neleisti išniekinti jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!