Tradicinės vertybės ir elgesio normos XX amžiuje. Tėvų ir vaikų santykiai. Autoriteto problema (J. Grušas)

Tradicinės vertybės ir elgesio normos XX amžiuje. J. Grušas„Meilė, džiazas ir velnias“. Tėvų ir vaikų santykiai. Autoriteto problema.

Visais laikais didžiausias žmogaus turtas buvo ir vis dar yra šeima. Nuo seno lietuviai šeimą laikė svarbiausia moraline vertybe. Buvo manoma, kad kiekvienas, jeigu nori būti laimingas, privalo turėti šeimą ir vaikų. Ne veltui santykiai tarp vaikų ir tėvų yra viena labiausiai nagrinėjamų temų lietuvių literatūroje. Juk gyvenimas šeimoje žmogų subrandina kaip asmenybę. Čia mes mokomės mylėti, atleisti, skirti gėrį nuo blogio, tikrąsias vertybes nuo netikrų. Toks mokymosi procesas nėra idiliškas, nes kiekvienas turi savo nuomonę, o ypač prieštarauti nusistovėjusioms normoms yra linkę vaikai. Tad tėvų ir vaikų konfliktas nuolatinis ir amžinas. Turbūt jis vyks tol, kol egzistuos žmonija. Tačiau kiekvienas laikmetis šį konfliktą sprendžia savaip. Šiandien vaikų vertybes painioja ne tik tėvai, bet ir draugai, televizija, internetas. Vaikai vertybių mokosi ne girdėdami kalbas, bet matydami pavyzdį. Kaip šiandien elgiasi tėvai? Ar jų kalbos ir darbai sutampa? XX amžiaus tėvų ir vaikų santykių problemos rūpi ir dramaturgui Juozui Grušui. Tad kalboje bus aptariama, kaip tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“ (1969 m) yra sprendžiamos tėvų ir vaikų bendravimo problemos?

J. Grušas pjesėje daugiausiai orientuojasi į jauną žmogų ir jo jaunatviškus išgyvenimus. Jaunas žmogus gyvena kitokiame pasaulyje nei vyresnieji. Jis yra kupinas svajonių, planų, ir dažniausiai yra maksimalistas. Nagrinėjamame kūrinyje susiduria keturių jaunuolių-Luko, Andriaus, Juliaus ir Beatričės paveikslai. Kiekvienas šių paveikslų savotiškai pažeistas gyvenimo sunkumų, nes visi šie vaikai augo be svarbiausio žmogaus – mamos.Andriaus ir Juliaus motinos mirusios, Lukas – pamestinukas, Beatričės motina pabėgusi su mylimuoju. Motina jiems suteikė gyvybę ir leido pažinti šį pasaulį ir kokia situacija benutiktų, vaikai savo motiną myli ir labai gerbia. Tad šiuo atveju labai svarbios Andriaus, Juliaus bei Beatričės patirtys, kurios su Luko patirtimi skiriasi kaip diena ir naktis, nes vaikų namuose užaugęs Lukas net nenori girdėti apie savo motiną: ,,neturėti motinos net mintyse – tai lygu gyvuliui“, tačiau Andrius, Julius bei Beatričė laikosi kiek kitos pozicijos. Andriaus atveju, kai kyla konfliktas tarp jo ir tėvo bei jis prastai atsiliepia apie Andriaus mamą, jis puola jos ginti ir šaukia: „Neįžeidinėk mirusios motinos“. Beatričė nuolat sapnuoja savo motiną. Juliaus motiną tėvas vadina šeimos karaliene.Tačiau motinos idėja dramos veikėjų širdyse nėra reali jėga. Tai tik iliuzija. Nepaisant to, kad jų motinos mirusios, jos jiems yra svarbiausios. Tai parodo jų pagarbą mamai, tačiau kiek prieštarauja jų požiūriui į santykius su likusiu tėčiu

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!