Amatininkų rengimas ir namų mokymas (XIII-XV a.)

Amatininkų jėgomis XIV a. pabaigoje -XVI a. pirmoje pusėje buvo statomi įvairūs mechaniniai įrenginiai, (vandens malūnai, krovininiai laivai...) , daromas parakas, varoma degtinė, gaminami šaltieji ginklai, šarvai spynos, odos ir auksakalystės dirbiniai, pradėta gaminti popierių ir stiklą, spausdinti knygas. Viso to buvo išmokstama besikuriančiose cechu organizacijose ir savarankiškai. Tačiau visa tai reikalavo tam tikro žinių apibendrinimo ir empirinio aritmetikos, geometrijos, fizikos, matematikos, mechanikos suvokimo.
Tokia padėtis reikalavo iš valdančiosios klasės nuovokos apie minėtus pradmenis. Valdančiai klasei buvo reikalinga dokumentacija, kurią tvarkė raštininkai.
Raštininkystė buvo amatas kurio reikėjo mokytis iš jo specialisto. Taip raštinė greta bažnyčių ir vienuolynų mokyklų tapo svarbiu švietimo veiksniu. Šitokia padėtis lėmė ir namų mokymo raidą. Apie tai kalba XVI a. pradžios šaltiniai apibrėždami jį kaip "mokymą rašto". Ilgainiui iš tokios mokymo praktikos išaugo didikų dvarų mokyklos. XV a. aštuntame dešimtmetyje atsirado spausdintų knygų.
Tokia švietimo padėtis sudarė sąlygas tam tikram žmonių skaičiui pasirengti užsienio universitetuose. Taip Lietuva apsirūpino nors ir negausiais, bet universitetų kultūros lygio kadrais. Tačiau liaudžiai tai buvo neprieinama tad jiems liko darbinio mokymo forma.
Mokyklų buvo nedaug, vyravo namų mokymas. Panaši situacija buvo ir amatininkų mokyme: XV a. cechai tik kūrėsi. labai daug lėmė tėvoninių amatininkų darbas, amato buvo išmokstama dirbant prie jų. Išimtį sudarė raštinės - pirmosios protinio darbo ir kartu jo mokymo (vien praktiškai) institucijos.
XV a. idealus feodalo viršūnės jaunuolio išsilavinimas buvo pakėlimas į riterius. Dvasinės erudicijos poreikis sparčiai augo, tai rodo didikų vaikų siuntimas į užsienio universitetus. Stambiųjų feodalų vaikų auklėjimas buvo neįsivaizduojamas be namų mokytojų nuo XV-XVI a. sandūros. Praktinį administravimo patyrimą aukštuomenės jaunimas, gaundavo iš tevų ar giminaičių, kadangi jiems buvo garantuota kilminga vieta. Bet didžioji fedalų klasės dalis neturėjo tokių galimybių. Jaunesnioji karta karinius įgūdžius perimdavo iš vyresniosios.
Lygiai taip pat perimdami vyresniosios kartos įgūdžius, tėvoniniai amatininkai sugebėjo sukaupti tokį techninių žinių minimumą, kuris leido XVI a. plisti cechams. Plačią tėvoninių amatininkų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!