Altorių šešėly 1 dalies ištraukų analizė

Romanas „Altorių šešėly“ pasirodė 1933 m. ir su­kėlė audringą visuomenės reakciją. Vieni kaltino autorių, kad jis per daug atvirai pavaizda­vo kunigų luomo gyvenimą, kiti skaitė kūrinį kaip Putino autobiografiją, treti vertino kaip naujovišką, modernų romaną lietuvių literatūroje.
Po ilgų svyravimų Vincas Mykolaitis-Putinas ryžosi parašyti tai, kas jam jau daugelį metų rūpėjo labiausiai: 1) nukunigėjimo problema, 2) kunigo ir poeto santykis. Autoriaus nuomone, atsakymai į šiuos du klausimus padėtų suvokti mįslę, koks turėtų būti idealus kunigas, kurio kiekvieną poelgį ne tik seka, bet ir griežtai vertina Dievas, visuomenė ir pats kunigas-žmogus.
Tais laikais Lietuvos kunigija buvo labai susipynusi su visuomenės gyvenimu ir dėl to itin sukasdienėjusi. Lietuvos kunigas buvo ir ūkininkas, ir kooperatininkas, ir finansininkas, ir politikas, ir diplomatas, ir ministras, ir gydytojas, ir dievai žino dar kas. Jis agitavo mitinguose, aktyviai dalyvauja politinių partijų rietenose.
Lietuvos kunigai, varu atvaryti į seminariją ar įstoję ten per nesusipratimą, dažnai buvę gabūs, talentingi literatai: kartais apysakininkai (kaip Vaižgantas), bet dažniausiai poetai (kaip Antanas Strazdas, Antanas Baranauskas, Maironis). Jų kūryba gana įvairi, ne visuomet dvasiška, bet visada specifinė. Bet ar jie turėjo galimybę savo talentą ugdyti, ar tik jį slopino? Ar šis talentas stiprino juos kaip kunigus, ,,derėjo“ su kunigyste, ar tik pjovėsi, skaldė kunigo-poeto dvasią? Kodėl kartais gabūs kunigai (kaip Vincas Kudirka, Jonas Biliūnas ar Vincas Krėvė) mesdavo kunigystę? Koks jų tolimesnis likimas? Į šiuos visuomeninius, religinius ir psichologinius klausimus ir mėgino atsakyti Vincas Mykolaitis-Putinas, nors puikiai žinojo, jog iš pakankamai uždaro ir konservatyvaus kunigų luomo susilauks daug priekaistų, kad visuomenei paviešino nemažai jų slapto gyvenimo detalių. Tačiau autoriui rūpėjo atskleisti atskiro žmogaus (individo) ar žmonių grupės (kunigų luomo) išeiginį, taip vadinamą paradinį veidą, bet ir slapčiausius dvasios kampelius.
Pats rašytojas pripažino, kad pagrindinį veikėją Liudą Vasarį „kvaršinę klausimai yra autobiogra­finio pobūdžio“. Tačiau neigė, jog siužetas, konkreti gyvenimo aplinka, Liudo Vasario santykiai su kitais personažais yra autoriaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!