Altorių šešėly (Analizė)

I dalis (Bandymų dienos) 1. Seminarijoje naujokų pirmamečių 17 kambarys buvo vadinamas „.........................................“. 5 ,,Labirintu“. 2. Kuo jaučiasi Vasaris pora savaičių teišbuvęs seminarijos mūruose? Prisitaikė prie seminarijos gyvenimo tempo. Vienintėlis dalykas prie kurio Vasaris nepriprato, kad skambalas pažadina iš miego. Jaučiasi kaip ratelis tame visame seminarijos mechanizme. Arba žmogus išlieka, arba toje sistemoje prapuola, praranda save. 3. Kas reguliuoja gyvenimą seminarijoje? Skambalo smūgiai. Už tave sprendžia, kaip tu turi elgtis. 4. Ar mėgo Liudas Vasaris būti koplyčioje? Kokia ji iškildavo prisiminimuose? 7 Liudui sapnuose pasirodydavo koplyčia, kuri primindavo naivų ir tyrą jaunystės pasišventimą, bei idealizmą. Prie paveikslų jis jaučiasi slegiamas, nes jie didesni už jį patį. Jautė prietaringos baimės jausmą. Jautėsi nuolat prižiūrimas. 5. Kokie ėjimo į seminariją motyvai? *Jis buvo priverstas tėvų ir nuo mažens skiriamas leisti į kunigus. Leis sūnų į kunigus, kad pasipelnytų žmonių pagarbą, nes tais laikais tai buvo pagarba. Tėvas griežtas, o Vasaris nuolankus ir jis negalėjo priešintis tėvam, skaudinti motinos. *Sustiprintų tikėjimą ir rastu santykį su Dievu. (svyravo jo tikėjimas). Eina ieškodamas sielos išsigelbėjimo, ramybės *Vienas draugas parsineša komuniją iš bažnyčios, kitas nusišaudo, susirgęs liga. * Trokšta būti naudingas Lietuvai. 6. Koks lietuvių kunigas-poetas jam tapo milžinu, dievaičiu, idealu? 9 Maironis. Tautinio atgimimo idėjomis rašo. Norėtų įprasminti savo gyvenimą darbais tautai. 7. Kaip pasikeitė gyvenimai tų daug žadančių klierikų po daugelio metų? Garbiniuotas raudonikis paskendo alkoholį, istorikas žuvo užkampio parapijoje, kritiką išvarė iš seminarijos, o beletristas metė rašymą. Parodomas netinkamas kelias šią profesiją idealizuojančiam Liudui. 8. Ar jaučia gilų religinį išgyvenimą? Kas rūpi labiau? Norėdamas pajausti religinį išgyvenimą Liudas prisimindavo savo išpažintis ir pirmąją Komuniją. Priemus Komuniją jam visada svarbiau buvo pabėgti iš bažnyčios ir parbėgti namo. Dėl pasikeitusios aplinkos, naujos aplinkybės. Jaučia pasitenkinimą dėl gerai atliktos pareigos. Tačiau gyvo tikėjimo taip ir nepajaučia. 9. Kaip Vasaris atrodė vilkėdamas sutaną? 12 Liudas vilkėjo išaugimui pasiūtą sutaną, vaikišku veidu, atrodė lyg berniokas, apsivilkęs tėvo drabužius(tėvo valia). Sutana varžo, metafora kunigystės – jo asmens laisvės suvaržymas. „Liudas Vasaris iš tiesų atrodė kaip vienas iš mizerniausių(menkas). Liesas, laibutis, visai dar vaikišku veidu, išaugimui pasiūta sutana, jisai buvo panašus į bernioką, apsivilkusį tėvo drabužiais. Ir niekam tuomet nebūtų galėję ateiti į galvą, kad šitam juokingam klierikučiui yra lemta audringa ir garsi ateitis.“ 10. Kaip atrodė Variokas? 12 „Variokas iš tiesų atrodė geriau negu kiti. Stambesnis, labiau subrendęs, jis pasirūpino, kad ir jo sutana būtų pasiūta tinkamai. Ir jis, galbūt dėl to, kad turėjo dėdę kunigą, mokėjo geriau su ja apsieiti.“ Stambesnis, labiau subrendęs. 11. Kaip Vasaris įsivaizdavo suklierikinimo procesą stodamas į seminariją? „Stodamas į seminariją jis kiek kitaip vaizdavosi savo suklierikėjimo procesą. Jisai gan naiviai manė, kad pirmiausia juos ims Įtikinėti. Manė, kad nesugriaunamais argumentais įrodys, jog yra Dievas. Manė, kad išsklaidys visas jų abejones ir išaiškins priekaištus. Kad dėl to jų tikėjimas pasidarys stiprus ir gyvas. Bet nieko panašaus nebuvo. Niekas jų neįtikinėjo, priekaištų neklausė ir neaiškino. Juos su visais kitais pasodino laikyti rekolekcijų ir kalbėti maldų, tartum jie butų giliausiai visu kuo tikį jaunuoliai. Užuot Dievą įrodinėjus, juos išsyk panardino Į patį tą gyvenimą, kurio visa prasmė ir pateisinimas - tai Dievas.“ 12. Kokios abejonės, susijusios su tikėjimu, padrumsdavo Vasario sąžinę pirmaisiais metais? Pomirtinio gyvenimo baimė, Dievo meile būtų tikėjimas paremtas. „Būtent, koks yra gyvo tikėjimo sieloje apsireiškimas, požymis, kriterijus? Jis, klierikas Liudas Vasaris, tiki. Bet kaip? Kuo pagrįstas jo tikėjimas? Tėvų įdiegta tradicija? Mirties ir pomirtinio gyvenimo baime? Seminarijos gyvenimo sugestija? Protu? Dievo meile?..     Taip! Gyvas tikėjimas turi būti pagrįstas Dievo meile, nes jis eina iš Dievo malonės. Bet Dievo meilė turėtų būti jaučiama. Juk kiekviena meilė jaučiama. Ji nuolatos mum primena mylimą daiktą, liepia jo pasiilgti, jo netekus liūsti, o jam esant džiaugtis. Meilė mus jaudina, egzaltuoja, priverčia mūsų širdį smarkiau plakti. Iš tiesų, esama tokios ir Dievo meilės.“ 13. Ar pamaldi Vasario motina? 19 KONTEKSTAS(autorio motina) Taip „ Liudas Vasaris susigraudindamas atsimindavo, kaip ir kokiu jausmu kalbėdavo apie Dievą jo motina. Kaip ji, jau visiem sumigus, vėlais vakarais, klūpodama melsdavosi, kaip ji kiekvieną dalyką ir visą gyvenimą priimdavo savo tikėjimo ir Dievo meilės plotmėje.“ 14. Kas buvo Vasario Dievas? Atmosfera,lyg oras, lyg šviesa. Dievas egzistencija – savaime suprantamas dalykas, ryšio neieškai. Vasariui trūksta dvasinės šilumos. 15. Kokia turėtų būti reakcija į atšalimą, anot dvasios tėvo? Nereikia smagūriauti dūšios reikalais. Daryti viską kaip reikia daryti kunigui. 16. Į ką vedė rekolekcijų meditacijos, išpažintys? Didesnės nuodėmės.Veda į tamsą, bedugnę. 17. Kaip Vasarį apibūdino formarijus? Kaip tai vertino Vasaris? Per daug užsidaręs, pasislėpęs. Tokia nuomonė jam netikėta. 18. Kodėl ėjo į kunigus Variokas? Kodėl Variokas kunigų gyvenimą vertino kritiškai?Kodėl apsigalvojo? Dėl karjeros. Manė kad dėdės užtariamas pateks į gerą parapiją. Pataikavimas vyresnybei ir veidmainiavimas – du patikimiausi dvasiškos kajeros žirgai. Manė kad gaus kleboniją, tada taps dekanu.. Vertino kritiškai, nes žinojo, kad tik maža dalis kunigų turės savyje tą kunigišką kibirkštėlę. Apsigalvoja, nes būdamas kunigu, savo darbą atliktų nenuoširdžiai. Negali gyventi tokio veidmainiško gyvenimo. 19. Kokia moteris pavaizduota paveiksle „Vergė nelaisvėje“? 29 Vaizduojama nuoga, jauna, virvėmis surišta moteris. 20. Su kuo šią iliustraciją žiūrėjo Vasaris? 29 Žiūrėjo su Varioku. 21. Ką svarsto apie pamaldumą Vasaris po pokalbio su Varioku? Kritiškas jo mąstymas. „Po pasikalbėjimo su Varioku Liudas Vasaris nejučiomis kritiškiau ėmė observuoti savo draugus ir vyresniųjų kursų auklėtinius. Tikrai pamaldžių klierikų, jam atrodė, buvo visai nedaug. Jų kurse iš 20 koki 4 ar 5. Vyresniuose kursuose jų proporcija nebuvo didesnė. Pamaldieji anaiptol ne visi buvo toki išsilavinę ir taip išmintingai pamaldūs, kaip jų formarijus. 22. Kuris naujokas išstojo iš seminarijos? 31 Kodėl? Kodėl jis bus geras žmogus? Variokui Įkirėjo ceremonijos, norėjo laisvės. Bus geras žmogus, nes negalės būti kunigu. 23. Koks buvo pirmasis tėvų apsilankymas seminarijoje? Kaip jautėsi Vasaris? Vasariui tėvų apsilankymas svarbus. Tėvai pamatę sūnų sumišo, nežino kaip elgtis. Vadina Liudą „ jūs, kunigėli“ (atšalę santykiai) „Pirmasis pasimatymas nebuvo toks širdingas, kaip laukė ir tėvai, ir sūnus. Tėvai, pamatę sūnų kunigiškais rūbais, sumišo ir nežinojo, kaip su juo elgtis. Pasisveikinant tėvas buvo beimąs bučiuoti Liudo ranką, nuo ko šiam pasidarė didelė gėda. Abu sumišo ir nežinojo, ką viens kitam sakyti. Motinos akyse pasirodė džiaugsmo ašaros, sūnus puolė prie jos rankos, ir pasisveikinimo apeiga buvo baigta, neištarus nė vieno žodžio.“ „Šitie tėvo motinos su pagarba tariami "jūs, kunigėli" kiekvieną kartą čaižė jį gėdingu koktumu. Nuo tų netinkamos pagarbos čaižymų jisai traukėsi į save, jisai tramdė savo jautrumą, bet niekaip nesiryžo paprašyti tėvų, kad jį vadintų "tu, Liudai", taip kaip anksčiau“. 24. Kaip Vasario tėvai įvertino Varioko poelgį? Sužinoję apie Varioko išstojimą tėvai lieka nepatenkinti. Išvada- Vasariui aišku, jei jis atsisakytų seminarijos, tėvai jį smerktų, tėvam būtų gėda prieš visus. „Jau kas seminariją pameta, tą ir Dievas pameta. Doro žmogaus iš tokio nebus. O tėvam kokia gėda, kur ir akis padėti?..“ 25. Ką seminarijoje reiškė „opinija“? Vieša nuomonė, kaip tave vertina kiti. Kokį tu sudarai įvaizdį. Kuris turi gerą įvaizdį(veidmainiauti), sugeba tapti geru kunigu. 26. Jonelaitis buvo ne tik seminarijos bibliotekos knygininkas. Jis ................................. . 34 „Jonelaitis buvo žinomas kaip stiprus, bet ir labai atsargus, mokėjęs įgyti net rektoriaus pasitikėjimo, lietuvių šulas(pirmininkas Šviesos grupelės)..“ 27. Kaip jautė gamtą Liudas Vasaris važiuodamas namo atostogų? Kokių įspūdžių buvo patyręs nuo kūdikystės? Kuo patiriamas gamtos pajautimas buvo kitoks? Ką būtų daręs , jeigu nesidrovėtų tėvo? KONTEKSTAS(kaip jaučia gamtą ir autorius) „Jis dabar juto pačią Gamtą, pačią jos visumą, besireiškiančią ir miškais, ir ežerais, ir kalvomis, ir saulės spinduliais, ir žiogelių čirškėjimu, ir paukščių čiulbesiu, ir visokeriopų kitų reiškinių gausumu.     Panašų jausmą gyventų žmogus, ilgą laiką uždarytas tamsoje ir išvestas į puikų vidurdienio saulės nušviestą sodą. Jisai nepastebėtų nei vyšnių žiedų, nei beržo lapų mirgėjimo, nei sprogstančių rūtų, nei plazdančių drugelių, bet jis pajustų visą šito vidurdienio džiaugsmą, ir jis gyventų momentą neapsakomos laimės.     Arba jeigu kurčias staiga išgirstų šimtabalsę daugybės instrumentų simfoniją, - jisai negirdėtų nei smuikų melodijos, nei violončelių raudos, nei triūbų vaitojimo, nei būgnų bei timpanų dūzgėjimo, bet girdėtų vieną didingą harmoniją, ir jam veržtųsi iš krūtinės širdis, pažadinta tų garsų didybės. Klierikas Liudas Vasaris, važiuodamas namo iš seminarijos, pirmą kartą savo gyvenime taip stipriai pajuto gamtos visumą ir jos atsiliepimą visame savy.     Liudas Vasaris mylėjo gamtą ir jau nuo pat kūdikystės buvo patyręs iš jos neišdildomų įspūdžių. Vienas iš ankstyviausių jo atsiminimų buvo toks. Šienapjūtės metu voliojosi jisai šieno pradalgiuose ir, pargriuvęs aukštieninkas, ėmė žiūrėti į dangų. O dangum plaukė dideli baltų debesų gabalai. Ir pamažu didelė baimė ėmė spausti Liuduko širdį. Persigandęs jisai leidosi bėgti į motiną, pro verksmus šaukdamas: "Mama, dangus bėga!"  Jau paūgėjusį, vieną šiltą vasaros naktį jį tėvas pasiėmė į mišką naktigonės, o miške sukūrė didelį laužą. Tos laužo liepsnos, tie dūmai, tos kibirkštys, ta kaitra - ir aplinkui glūdi miško tamsuma, nematomų arklių prunkštimas ir kažin koki nesuprantami balsai - ir dar ypatinga susikaupusi tėvo veido išraiška sukėlė Vasario, vaiko, dvasioje pirmą jo gyvenime mistišką įspūdį ir įdiegė miglota nuovoką, kad gamtoj kažkas yra.“ „ Klierikas Vasaris, jeigu būtų buvęs vienas, jeigu nebūtų varžęsis savo tėvo, būtų kritęs ant tų dirvonėlių, kvepiančių ramunėlėmis ir čiobreliais, ir verkęs, verkęs.” 28. Kas sieja Petrylą ir Vasarį? Jauniausi iš viso būrio, abudu klierikai. Gyvena kartu. 29. Kas sieja Petrylą ir kunigą Kimšą? Kas sieja Liucę ir Kimšą? Kunigas Kimša yra Petrylos tėviškėje esančios parapijos klebonas. Liucė dukterėčia Kimšos. 30. Kuo skiriasi Vasario parapijos klebonas ir Kleviškio klebonas? Ką tai reiškia? Vasario klebonas labiau galvoja apie pareigos atlikimą, o Kleviškio klebonas galvoja ir apie kitą pasaulį, leidžia sau daugiau nei galima. 31. Dėl ko kyla konfliktas tarp Kimšos ir Šilučių vikaro? Dėl dektinės.Vikaras pradėjo šeimininkauti prie Kimšos stalo, jam atrodė tai ir pažeminimas, ir gėda. 32. Apibūdinkite Liucę. 43 „Liucė buvo graži mergaitė, apie 20 metų, tamsiaplaukė, saule įdegusi. Truputį kumpa jos nosis ir greitai mėtomi spindinčių akių žvilgsniai darė jos veidą drąsų ir net iššaukiantį.“ Žaisminga, provokuojanti. Ją traukia uždraustas vaisius(kunigai). Patraukė akį jaunas kunigėlis Liudas. 33. Kaip Vasaris elgiasi šalia Liucės? Ką galvoja ją prisimindamas? Dėl ko džiaugiasi, kad galėsiąs su ja susitikti? Kaltina save, kad pasirodė kaip nevykėlis( perkuria kaip galėtų elgtis geriau). Užgautas vyriškas orumas, tam reikia kito susitikimo. 34. Apibūdinkite Zigmą Trikauską. Jaunas žmogus, į paprastus vikarus žiūrėjo iš aukšto. 35. Kur antrąsyk Vasaris susitiko Liucę vasarai baigiantis? 51 Kaip jis jautėsi? Sode. Išleistuvėse. „Važiuodamas jis mąstė apie galimą susitikimą su Liuce ir ruošėsi į jį kaip į kokius didelius egzaminus. Pirmojoj kelio pusėj jis buvo tikras, kad tuos egzaminus vyriškai išlaikysiąs, bet nuo pusiaukelės jo drąsa ėmė tirpti, jam vis įkyriau vaidinosi aptėkšta panelės ranka, o nerimastis griovė visus iš anksto paruostus planus ir absurdais vertė sugalvotus sakinius ir žodžius.“ 36. Ką apie tarnavimą tėvynei teigė studentas? Kunigai turi daugiau laisvo laiko darbui tėvynės labui, bet iš jų „tik vienas kitas nenustoja savo individuolybės ir kuo nors geru pasižymi.“ Intelegentų, nusipelniusių Lietuvai, daug daugiau nei kunigų. Lietuvą prikėlė ne Baranauskas su Valančiumi, o Basanavičius, Kudirka, Jankus, Šliūpas, Vileišis. Katalikų kunigai tik prisidėjo prie Lietuvos lenkėjimo. 37. Kada ir kodėl panelė Liucė pamėgdžiodama jaunąjį klieriką kalbėjo: „Prašau leisti!..

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!