Algologijos sistematika

Prokariotai
Prokariotai
Eukariotai, vienaląsčiai
Daugialąsčiai
Augalų, eukariotai,
Gniužulų
morfologiniai
tipai
Kokoidinis, iš jo ląstelėms dalijantis horizontalia kryptimi susidarė siūlinis gniužulo tipas (lastelės susijungusios plazmodezmomis). Siūlinis skirstomas į homocitinį – vienodos formos ląstelės, ir heterocitinį – skirtingos formos. Taip pat tariamai šakotasiūlis, šakotasiūlis daugiaeilis (Stigonema sp.)
Kokoidinis ir siūlinis gniužulo tipas.
Vienaląsčiai monadinio gniužulo tipo.
Kokoidiniai, palmeliniai, siūliniai, šakotasiūliai, įvairiasiūliai, plokšteliniai ir pseudoparenchiminiai gniužulai. Auga vertikaliai ir horizontaliai, vertikaliai augantys tvirtinasi prie substrato pamatine dalimi, rizoidais, o horizontaliai augantys – visų kūno paviršiumi.
Vienaląsčiai, kolonijiniai ir daugialąsčiai organizmai. Būdingi beveik visų tipų gniužulai: monadiniai, kokoidiniai, siūliniai, šakotasiūliai, įvairiasiūlai, plokšteliniai ir t.t. Jų augimas yra difuzinis, apikalinis, pamatinis ir interkaliarinis.
Apvalkalai
Neturi membranomis padengto branduolio ir kitų organelių.
Ketursluoksnė sienelė, turi mureino sluoksnį, būdinga melsvabakterių ląstelės sienelei.
Apvalkalas panašus į dinofitų teką. Jų ląsteles dengia išorinis apvalkalas sudarytas iš plokščių puslelių, jos būna tuščios arba pripildytos skaidulinės medžiagos.
Daugelio raudondumblių sienelė yra celiuliozinė pektininė.
Daugelio ląsteles dengia dvisluoksnė sienelė, sudaryta iš celiuliozinių mikrogijų ir pektino.
Chloroplasto
struktūra ir dominuojantys pigmentai
Būdingas chlorofilas a, papildomi karotenoidų ir fikobilinų (nulemia melsvabakterių spalvą) grupės pigmentai (beta karotenas, miksokantinas). Pigmentų koncentracijos kiekis lemia melsvabakterių spalvą. Karotenoidai apsaugo žalingų nuo UV spindulių.
Fikobilinų sugeriamų bangų iligio šviesa leidžia melsv. vystytis giliuose vandens telkiniuose, esant įv. apšviestumui, nepalankiomis daugeliui kitų dumblių sąlygoms. Fotosintezė vyksta tilakoiduose.
Chloroplastų neturi. Tilakodai susitelkę lamelėse arba granose periferinėje protoplasto dalyje kaip žaliadumblių chloroplastuose.
Turi žaliadumbliams būdingų chlorofilo a ir b, kuris suteikia ląstelėms skaisčiai žalią spalvą. Turi beta karoteno.
Kaip ir melsvabakterėse būdingi tie patys pigmentai – chlorofilas a ir fikobilinai. Chloroplastą dengia plonas peptidoglikano apvalkalas. Tilakoidai išsidėstę pavieniui. Išsidęste ląstelės centrinėje dalyje.
Chloroplastai įvairių formų: žvaigždutės, plokštelės, lęšio, juostos; išsidėstę periferinėje ląstelės dalyje arba centrinėje dalyje. Juos dengia dvimembranis apvalkalas, tilakoidai išsidėstę pavieniui. Būdingas chlorofilas a ir karotenoidai: alfa ir beta karotenas, fikobilinai. Būdinga fotoaklimatizacija. Keičiantis šviesos intensyvmui keičiasi ir pigmentų sudėtis.
Chloroplastus dengia dvi membranos, tilakoidai išsidėstę lamelėse arba granose, jų yra nuo 2 iki 6. Chloroplastai įv....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!