Grybinės ligos

• Atskirti neinfekcines ligas nuo infekcinių kartais beveik neįmanoma, nes jos vienos su kitomis labai susijusios. Dėl įvairių priežasčių nusilpusius arba sužalotus augalus dažniau puola mikroorganizmai, grybai, bakterijos, virusai, mikoplazmos ir kai kurie parazitiniai žiediniai augalai.
• Augalų infekcinės ligos gali plisti per orą, vandenį, jas gali pernešti vabzdžiai, gyvuliai ir žmonės. Infekcijos šaltinis esti užsikrėtę augalai, dirvožemis ir augalų liekanos.
Tarp įvairiausių ligas sukeliančių priežasčių grybams tenka svarbiausias vaidmuo: apie 80% augalų ligų yra grybinės kilmės. Yra aprašyta daugiau kaip 100 000 grybų rūšių, iš kurių apie 20 000 parazituoja augalus.
• Tarp įvairiausių ligas sukeliančių priežasčių grybams tenka svarbiausias vaidmuo: apie 80% augalų ligų yra grybinės kilmės. Yra aprašyta daugiau kaip 100 000 grybų rūšių, iš kurių apie 20 000 parazituoja augalus.
• Specifinė grybų morfologinė savybė yra jų sandara-daugumos grybų vegetatyvinis kūnas sudarytas iš siūliškų hifų matomų tik pro mikroskopą. Hifų rezginys vadinamas grybiena. Grybienos masė didėja hifams augant vertikalia kryptimi ir kartais jos ilgis pasiekia keletą metrų. Grybų hifai gali būti vienaląsčiai-ilgi, šakoti, su daugeliu branduolių, tačiau be skersinių pertvarėlių, arba daugialąsčiai-septuoti, kiekvienoje ląstelėje turintys po vieną branduolį (lytinio dauginimosi metu jų ląstelės būna dvibranduolės).
Vienaląsčiai yra žemesnieji, daugialąsčiai-aukštesnieji grybai.
• Vienaląsčiai yra žemesnieji, daugialąsčiai-aukštesnieji grybai.
• Prisitaikydama prie aplinkos kai kurių grybų grybiena pakinta. Grupės lygiagrčiai išsidėsčiusių hifų kartais tarpusavyje šonais suauga ir susidaro vadinamieji laidai (pvz. Trobagrybio). Jie gali būti kelių milimetrų storio. Vienų grybų grybiena virsta rizomorfomis(į aukštesniųjų augalų šaknis panašūs, tamsiai rudi ar juodi dariniai), kitų skleročiais(įvairios formos ir dydžio kieti tamsūs kūneliai).
Parazitiniai grybai
• Tai organizmai be chlorofilo, jie negali patys vykdyti fotosintezės, todėl iš augalo maitintojo ima gatavas organines medžiagas. Daugelis šių grybų yra mikroskopinio dydžio, paprastos sandaros, bet gana sparčiai dauginasi.
• Parazitiniai grybai gyvena ant augalų arba jų viduje, hifais (į siūlus panašiais dariniais, kurie įvairiai suaugę, susiraizgę sudaro grybieną) siurbdami iš augalų maitintojų maisto medžiagas. Daugumos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!