ALGIMANTAS KURAS. Lietuvos Dailė XXa. Antrojoje pusėje

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Algimantas Kuras chronologiškai priskirtinas Algimanto Švėgždos, Arvydo Šaltenio, Konstantino Dereškevičiaus kartai. Lietuvos meniniame gyvenime po J. Švažo, A. Stasiulevičiaus, S. Džiaukšto, romantizavusių vaizduojamą pasaulį, pridengusių svajingu šydu tapomus pramonės objektus, atėjusi karta į gyvenimą žvelgė gerokai niūriau. Tapytojai ėmė keisti vaizdavimo objektą, jį subanalindavo. A. Kuro drobėse pradėjo dominuoti ne statybos, o gelžgaliai, A. Švėgždos paveiksluose - ne pramonės gigantai, o plastmasiniai kibirai ir kartoninės dėžės. Kūriniuose, o ir pasaulėjautoje nebeliko pakylėtumo, būtino romantiškumo. Vietoj prabangių žemės kilmės dažų tonų ar sidabru spindinčių magistralių ateina niūroka spalvų gama. Drobėse ima figūruoti šiukšlynai, tepalas, benzinas, išmesti, nebereikalingi daiktai.
Algimantas Kuras savo paveiksluose tyrinėja žmogaus aplinkos ir peizažo santykį, o tiksliau, žmogaus intervenciją į peizažą. Pievose ir dirvonuose jis pristato išklerusių, aprūdijusių, laiko ir juos vartojusių žmonių deformuotų agregatų. Prietemoje šie daiktai vaiduokliškai transformuojasi, įgyja jiems nebūdingų bruožų. Jie nepatrauklūs ir nereikalingi, niūriai kiūkso peizaže, suteikdami autsaiderio vaidmenį ir jam, priglaudžiančiam išmestus objektus. Tačiau šiame bjaurume Kuras įžvelgia ir grožį. Jo drobių koloritas ypač subtilus ir išsiskiriantis. Kontrastuodamas su opiomis temomis, rafinuotas koloritas sukuria specifinę įtampą. Dailininkas kursto ginčą dėl bjaurumo ir grožio, naudos ir griovimo. Erozijos pažeista technika teršia gamtą, bet kartu nyksta ir pati. Jos teritorijos užželia, bet laikui bėgant vėl gali atsigauti. Gamta ir objektai tyliai konfliktuoja vienas su kitu, o pergalė taip ir nepaskelbiama. Algimanto Kuro kūrybai svarbi tiek natūra, tiek meno istorija bei kolegų tapytojų drobės. Jis dirba bendresnėmis formomis kol galiausiai atranda tūrį. Laikydamasis ekspresyvios koloristinės tapybos principų, menininkas kuria atpažįstamą, tačiau transformuotą pasaulį.
Nuo 1994 m. dėstydamas Vilniaus dailės akademijoje tapybą, nuo 2002 m. vadovaudamas Tapybos katedrai, A. Kuras perduoda savo patirtį ir unikalų požiūrį į pasaulį jauniausiajai tapytojų kartai. "Maldžio" galerijoje surengta paroda "Daiktiškasis laikinumas. Situacijos", už kurią autoriui ir suteikta Nacionalinė premija, puikiai atspindėjo tiek jo menines nuostatas, tiek...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!