Abraomo Linkolno nužudymas

1865 metų balandžio 14 dienos rytą Abraomas Linkolnas pradėjo savo darbo dieną Baltuosiuose Rūmuose kaip įprastai. Jis dar nežinojo, kad tai paskutinė jo gyvenimo diena. Prieš tris metus jis per plauką išvengė mirties“ samdomo žudiko kulka perskrodė kepurę, o Prezidentas atsipirko lengvu išgąsčiu. Kaip ir daug kartų prieš tai, vergiją Amerikoje uždraudęs žmogus, tapo mirtinu baltųjų plantatorių priešu. O nemokamos darbo jėgos netekę žmonės buvo žiaurūs.
Atrodė, kad Linkolnas susitaikė su mintimi, kad kada nors jo nedraugai pasieks savo. Laikršatis „Washington Chronicle“ citavo jo žodžius: „Vienintelis būdas išsaugoto prezidentą – pasodinti jį geležinę dėžę. Ten jis bus saugus ir negalės vykdyti savo pareigų“.
Iki 11 valandos Linkolnas skaitė paštą, o vėliau nuėjo į kabineto pasitarimą, kuriame dalyvavo generolas W. S. Grant – pilietinio karo didvyris, atvedęs Ameriką į sąjungą demokratiniu būdu. Pasibaigus pasitarimui prezidentas paklausė Granto, ar negalėtų jis ir jo žmona lydėti prezidentą ir ponią Linkoln į Fordo teatrą. Linkolnų pora norėjo pažiūrėti aktorės Lauros Kin vaidybą žymiojoje Tomo Neiloro komedijoje „Mūsų amerikietiškoji pusseserė“. Grantas atsisakė, teisindamasis tuom, kad vakare turi grįžti į Nju Džersį susitikti su sūnumis. Generolas net neįtarė, kad šis susitikimas išgelbės jam gyvybę.
Aktoriams buvo žinoma, apie tai, kad prezidentas Linkolnas ketina vakare aplankyti Fordo teatrą. Ypatingai tai domino vieną iš vedančių aktorių John Wilkes Booth. Jis nekentė Linkolno dėl jo politikos, kuri aršaus pietų ekstremisto nuomone atvedė šalį į Pilietinį karą. Booth ir jo bendrininkai surengė sąmokslą su tikslu nužudyti prezidentą. Buvo svarstomi įvairūs variantai, neatmetant ir pagrobimo plano, pagal kurį jis būtų iškeistas į areštuotus pietų konfederatus.
Galų gale buvo nuspręsta, kad efektyviausias ir dramatiškiausias bus viešas prezidento nužudymas ir po to sekantis vice-prezidento Andrew Jonstone ir Valstybės sekretoriaus William Seward nušalinimas. Linkolno ketinimas eiti į teatrą suteikė John Booth idealias galimybes įvykdyti nuosprendį. Balandžio 14 dieną Vašingtono pensione, kuris priklausė Mary E. Surratt, jis susitiko su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!