Prancūzijos revoliucija lėmė ne tik ūkio raida ir žmonių gyvenimo salygos, bet dar ir labiau pažangios švietėjų idėjos. Valstybės ir visuomenės pertvarkos teorijos tapo idėjiniu revoliucijos pagrindu. Švietėjai ne tik kritikavo esamą santvarką, bet ir planavo, kaip reikėtų ją pakeisti. Prancūzijos didžioji revoliucija, pakeitusi Europos istorijos tėkmę, buvo mėginimas sąmoningai pertvarkyti pasaulį, ręmiantis Ž. Hanteksjė, Ž. Ž. Ruso ir kitų švietėjų teorijomis. švietėjų idėjos turėjo įtakos ne tik buržuazijai, bet ir privilegijuotiesiems, ir miestų prastuomenei.
g) didelė švietėjų įtaka.
2. Prancūzijos bajorai norėjo apriboti karaliaus valdžią, turėti priklausomus teismus, žodžio ir spaudos laisvę.
3. Tuo tarpu kaimuose bruzdėjo valstiečiai, miestuose sankiulotai reikalavo pigesnės duonos.
Liudvikas XVI buvo priverstas sušaukti generalinius luomus - nesirinkusius nuo 1614 m. Bet, nežiūrint į visas šias priežastis, Prancūzija užėmė II vietą Europoje po Anglijos.
Taigi,1789 m. prasidėjusi Prancūzijos revoliucija buvo feodalinės visuomenės ir karališkojo absoliutizmo krizės atomazga.
2. Privilegijomis bei luomų nelygybe pagrįstą santvarką įasmenino monarchas, kurio valdžios neribojo toks atstovaujamasis organas, kuris Anglijoje buvo parlamentas. Karalius ir jo ministrai turėjo iš dalies laikytis savo pačių išleistų įstatymų, atsižvelgti ne tik į privilegijuotųjų, bet ir į trečiojo luomo interesus. Teismas stokojo savarankiškumo. Karalius galėjo savo nuožiūra įkalinti bet kurį valdinį, nors, šia teise pernelyg nepiknaudžiavo. Absoliutus monarchas rūpinosi bajorais bei dvasininkais, tačiau jie turėdavo besąlygiškai paklusti. Politinė veikla neįmanoma, valdžia persekiojo savo kritikus. Absoliutizmas švaistė milžiniškas lėšas karaliaus rūmų ir gausybės dvariškių išlaikymui, įveldavo šalį į nesėkmingus karus.
Pasiturintys miestiečiai vis labiau piktinosi ūkinės veiklos varžymais: valstybės monopoliais, cechų sistema, vidaus muitinėmis. Valstiečiai, sudarantys Prancūzijos gyventojų daugumą, jau nuo XV a. nebuvo baudžiauninkai, bet juos slėgė prievolė senjorams - bajorams žemvaldžiams - ir labai dideli mokesčiai valstybei. Egzistavo kūno bausmės.
3. a) Absoliutizmas negalėjo remtis nei bajorija, nei buržuazija, nei valstiečiais dėl anksčiau minėtų priežasčių.
b) Iš pradžių jakobinus rėmė sankuilotai, nes pastarųjų pastangos pagerinti gyvenimo sąlygas sutapo su jakobinų projektu, paremtu Ž. Ž....
Šį darbą sudaro 1637 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!