Helenistinė Egipto visuomenė

Helenizmas yra vienas svarbiausių Senovės Graikijos periodų, kurio datavimas prasideda po Aleksandro Makedoniečio mirties 323 m. pr. Kr. iki 146m. pr. Kr., kai Graikija tapo Romos provincija. Tačiau Roma taipogi tęsė helenistines tradicijas kultūriniu ir visuomeniniu principu iki krikščionybės paplitimo. Šis graikiškosios kultūros plitimas ekspansinėse šalyse yra itin svarbus visuomeniniu pagrindu, kuris tapo gana sudėtinga hierarchija.
Todėl savo darbe apžvelgsiu svarbiausias helenistinio Egipto visuomenės klases, jų santykiavimą tarpusavyje, taip pat stengsiuosi kuo vaizdingiau interpretuoti jų padėti ir priklausymą aukščiausiajam valstybės organui.
HELENIZMO CHARAKTERISTIKA
Pirmiausia, helenizmas plačiausiai apima kultūrinę ir visuomeninę sferas. Todėl graikiškasis mentalitetas ypatingai veikė centralizaciniu pajungimu. Aukščiausias organas helenistiniame Egipte buvo karalius ir žemvaldžiai aristokratai, kurie užimdavo svarbius valstybinius postus, taip susiformavo tam tikras biurokratinis aparatas, kuris Egipte pasireiškė tam tikra monarchijos atmaina1.
Egipto visuomėnė nuo seniausių laikų turėjo itin didelį solidarumą savo dievų panteonui, todėl helėnai tuo pauikiausiai pasinaudojo. Tikėjimas, jog karalius turi dieviškųjų galių disponuojant valdžia, egiptiečius kaip mat privertė atsiduoti atėjūnams. Todėl būtent helenistinės monarchijos metu įsigali charizmatinė valžia, kuri visuomenės sluoksnius privertė tikėti valdovo dieviškosiomis savybėmis2. Tokiu atveju valdovas be problemų galėjo valdyti žmonių mases, o tai buvo labai paranku norint plėsti antikos kultūrą visuomeniniame sektoriuje. Tačiau didžiuliai mokesčiai, žmonių sukilimai pasireiškė didžiuliu antagonizmu, kuris silpnino karaliaus valdžią. Tenka pridurti ir tai, jog tuo metu kolonijiniame Egipte nebuvo apsieita ir be tam tikro despotizmo, kurį pradžioje demonstravo Ptolemėjų dinastija, pasitelkdama tam tikrą karinį mechanizmą. Tačiau despotizmas nepasireiškė itin drastiškomis formomis- kas reikalinga buvo palikta, o diegiama tik tai, ko trūko. Karaliai gana nuolankiai elgdavosi su miestais, skirdavo lėšų restauracijoms, globojo juos.
Į Rytus pradėjo keltis makedoniečių amatininkai, pirkliai, žemdirbiai, turtingesni gyventojai statėsi prašmatnias vilas, o vargingesnieji įsikurdavo miesto pakraščiuose.Tvarkai palaikyti miestuose buvo skiriami kariniai daliniai. Savaime aišku visas valstybės valdymo aparatas turėjo būti graikų. Atėjūnų viešpatavimo simbolis tapo didysis Aleksandrijos miestas, kuris tapo didžiausiu helenistiniu kultūros centru, o Aleksandrijos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!