Egipto trys kapų tipai

Egipte tūkstančiai kapų, saugančių faraonų ir privilegijuotų turtuolių mumijas: šias mirties buveines norėta padaryti amžinas, idant velioniui būtu pomirtinis gyvenimas aname pasaulyje. Pagal egiptiečių laidojimo papročius laidojimo vieta turėjo suteikti viską patogiam gyvenimui kape. Kapai būdavo trijų formų - mastabos (iki III-iosios dinastijos karališkasis kapas buvo mastaba. Sacharos piramidė iš pradžių buvo mastaba, vėliau architekto Imhotepo dėka išaugo į piramidę), piramidės ir kapai uolose.
Šiame darbe noriu apžvelgti visas tris kapų formas ir jas palyginti.
Mastabos
Senosios karalystės laikotarpio antkapiai buvo panašūs į suolą, kuris arabiškai vadinasi mastaba. Tai pirmųjų valdovu ir kilmingųjų kapai (iki III-iosios dinastijos).
Ties Memfiu, Sacharos plokštikalnėje jų dešimtys tūkstančių. Nors ir egzistuoja pagrindiniai mastabos statymo principai - sudarytos iš požeminės ir antžeminės dalies, arba trijų pagrindinių patalpų - laidojimo kameros (po žeme), kambarių arba podėlio(artimieji ten dėdavo daiktus, reikalingus mirusiajam pomirtiniame gyvenime) ir maldyklos (mirusiojo pagerbimui). Dviejų vienodų mastabų nėra. Mastabos nėra tokios mažos ir priplotos prie žemės kaip kad žmonės dažnai įsivaizduoja, daugelis jų kelis kartus didesnės už vidutinio ūgio žmogų.
Piramidės
Anksčiausios piramidės buvo laiptuotosios, vėliau jos įgavo lygią, nuožulnią formą. Iki Senosios ir vidurinės karalystės ten buvo laidojami išimtinai karaliai ir karalienės. Pirmąją Egipto piramidę Sacharoje pastatė architektas Imchotepas faraonui Džoseriui, taip įtakodamas tolesnę Egipto architektūrą ir pradėdamas piramidžių erą.
Piramidės turėdavo apsaugoti viduje palaidotą faraono kūną. Viduje piramidžių buvo sumontuoti praėjimai besibaigiantys aklavietėmis , tam, kad besivaikantys, su faraonu palaidotų, lobių vagys apsigautų. visgi dauguma piramidžių smarkiai nukentėjo nuo plėšikų. Piramidės buvo tik dalis laidojimo komplekso , sudaryto iš kelių pastatų, kurie turėjo tarnauti faraonui pomirtiniame gyvenime.
Penkioms didžiosioms piramidėms, tarp jų Cheopso, Chefreno ir Mikerino al Gizoje, iškilti teprireikė vieno šimtmečio (2600-2500 m. pr. Kr., IV dinastija). Piramidės toliau statomos visa tūkstantmetį, iki Vidurinės karalystės pabaigos, bet dabar jos daug mažesnės ir ne tokios patvarios, nes vietoj kalkakmenio imta vartoti nedegtas plytas.
Kapai uolose
Naujosios karalystes faraonai laidojami hipogėjuose,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!