Aborto politika

Tarptautinių žodžių žodyne aborto sąvoka apibrėžiama kaip savaiminis ar dirbtinis moters nėštumo nutraukimas, tai yra žmogaus vaisiaus sunaikinimas iki naujagimio gimimo. Medicinoje abortas reiškia bet kokį nėštumo nutraukimą nesuėjus 22 nėštumo savaitėms. Abortas apibrėžiamas kaip savaiminis persileidimas, nesivystantis nėštumas ar nėštumo nutraukimas moters noru. Abortai Lietuvoje įteisinti 1955 m. lapkričio 23 d.. Atgavus Nepriklausomybę 1994 m. parengtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“, kuris galioja iki šiol. Nors nėštumo nutraukimų skaičius sumažėjo per pastaruosius 20 metų, tačiau ši opi problema mūsų šalyje lieka kontroversiška: pirmiausia, nėra bendros koncepcijos, kuri apibūdintų gyvybės pradžios ir vystymosi stadijų klausimus, nėra įstatyminės bazės, todėl abortų statistika vis dar neaiški. Lietuvoje moteriai, atėjusiai pas gydytoją nutraukti nėštumo, psichologo pagalba yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kitose Europos šalyse po būtinosios specialistų konsultacijos nėščiajai suteikiamos kelios dienos savo sprendimui apgalvoti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje 2010–2014 m. atlikta po 56 milijonus dirbtinių abortų kasmet. Empirinis tyrimas parodė, kad nėštumą nutraukti ketinančių moterų grupėje dominuoja jaunos dar pilnametystės nesulaukusios, ištekėjusios, vyresnio amžiaus, vidurinį išsilavinimą ir vieną ir arba du vaikus turinčios moterys. Ilgalaikis teisės aktų, skirtų nėštumo nutraukimo reglamentavimui, rengimas, visuomenės diskusijos šia tema, abortų statistika rodo, kad nėštumo nutraukimo problema iki šiol aktuali. Tikėtina, kad ši problema gali kilti ir neplanuotų (nepageidaujamų) nėštumų atvejais. Ji aktuali ir dėl ganėtinai ankstyvos vaikų lytinio gyvenimo pradžios. Vis dėlto moksliniu aspektu ši problema gvildenta menkai. Tikėtina, kad visuomenės nuomonės žinojimas gali padėti sveikatos politikams, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitų sričių specialistams parengti tinkamus teisės aktus, o sveikatos priežiūros specialistams – įvertinti visuomenės, ypač fertilaus amžiaus moterų ir jų vyrų, sveikatos raštingumą gyvybės apsaugos klausimu.
3. Nėra šalia palaikančio partnerio.
4. Informacijos apie apsisaugojimo priemones trūkumas arba tos informacijos ignoravimas, bei gėdos jausmas.
5. Apsisaugojimo priemonių nenaudojimas dėl lėšų trūkumo.
6. Neplanuotas nėštumas.
Problema: Informacijos apie apsisaugojimo priemones trūkumas arba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!