2 klasės matematikos ilgalaikis planas

MATEMATIKOS MOKYMO TRUMPALAIKIS (SAVAITINIS) PLANAS Dirbantiems su matematikos vadovėlio komplektu „Riešutas“ II klasei (serija „Šok“) Pirmoji knyga Konkrečiai temai mokytojas savo nuožiūra skiria atitinkamą skaičių pamokų. Atverstinis numatytas vienai pamokai. Jei reikia, atverstinio temą galima nagrinėti dvi pamokas. D a ly k a s Mokinių pasiekimai Turinys (temos) Terminai P a st a b o s Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas 3 M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 100. Pasirinkti tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 3.1. Atpažinti ir teisingai pavadinti stačiakampį, trikampį, skritulį. Žinias apie geometrines figūras taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 1.1.1. Išvardyti natūraliuosius skaičius didėjimo ir mažėjimo tvarka iki 100, pasakyti nurodytam skaičiui gretimus skaičius. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 1.2.4. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti, kaip rasti skaičių, kuris yra keliais vienetais didesnis (mažesnis) už duotąjį. 3.1.1. Apibūdinti stačiakampį, trikampį, skritulį, pateikti daiktų, kurie savo forma primena stačiakampį, trikampį, skritulį, pavyzdžių. 4.2.1. Išvardyti šių dydžių matavimo vienetus: ilgio – centimetras, metras; laiko – valanda, para; pinigų – litas, centas. Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai Kartojimas. Žaidimas „Kelias į mokyklą“ Rugsėjo mėn. 1 savaitė (1 mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei 1.1.1. Išvardyti natūraliuosius skaičius iki 100 didėjimo ir mažėjimo tvarka, pasakyti nurodytam skaičiui gretimus skaičius. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių Kartojimas. Virš miesto 4 konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. dviženklius skaičius iki 100. dešimčių sudaro dviženklį skaičių, savais žodžiais paaiškinti dviženklio skaičiaus skaitmens reikšmę. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 100. 4.1. Taisyklingai skaityti ir užrašyti pinigų skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti pinigų skaičiavimo rezultatus. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių, savais žodžiais paaiškinti dviženklio skaičiaus skaitmens reikšmę. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti ir atimti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.2.2. Atlikti veiksmus su centais, litais. Litai. Centai. Nešė turtus aitvarai 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 100. Pasirinkti tinkamą veiksmą paprasčiausiems 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 1.2.4. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti, kaip rasti skaičių, kuris yra keliais vienetais didesnis (mažesnis) už duotąjį. Sudėtis. Pelėdžiukų mokykla 5 artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. uždaviniams spręsti. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 100. Pasirinkti tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 4.1. Taisyklingai skaityti ir užrašyti ilgio matavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuoti atkarpos ilgį. Nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą. Paprasčiausiais atvejais be matavimo įrankių įvertinti artimiausios aplinkos daiktų ilgį. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti ilgio matavimo 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.1.1. Išvardyti įrankius ir buitinius prietaisus, kuriais galima išmatuoti įvairius dydžius ar objektų parametrus. 4.1.2. Paaiškinti, kaip naudotis liniuote. 4.2.1. Išvardyti ilgio matavimo vienetus: – centimetras, metras. Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Metras ir centimetras. Lentpjūvėje Rugsėjo mėn. 2 savaitė (2 mokslo metų savaitė) 6 rezultatus. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 100. Pasirinkti tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 1.2.4. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti, kaip rasti skaičių, kuris yra keliais vienetais didesnis (mažesnis) už duotąjį. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. Trijų dėmenų sudėtis. Ganau ganau aveles 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 100. Pasirinkti tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 1.2.4. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti, kaip rasti skaičių, kuris yra keliais vienetais didesnis (mažesnis) už duotąjį. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. Atimtis. Mugėje 7 naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 100. Pasirinkti tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties, atimties perstatomumo dėsnį. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 1.2.4. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti, kaip rasti skaičių, kuris yra keliais vienetais didesnis (mažesnis) už duotąjį. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties, atimties perstatomumo dėsnį. Dviejų skaičių atimtis. Ąžuolyne 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais 1.1.1. Išvardyti natūraliuosius skaičius iki 100 didėjimo ir mažėjimo tvarka, pasakyti nurodytam skaičiui gretimus skaičius. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių, savais žodžiais paaiškinti dviženklio skaičiaus skaitmens reikšmę. Kartojimas. Riešutėlių derlius Rugsėjo mėn. 3 savaitė (3 mokslo metų savaitė) 8 objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 5. Vertinti įvairią informaciją. skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties, atimties perstatomumo dėsnį. 4.1. Taisyklingai skaityti ir užrašyti ilgio matavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuoti atkarpos ilgį. Nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą. Paprasčiausiais atvejais be matavimo įrankių įvertinti artimiausios aplinkos daiktų ilgį. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti ilgio matavimo rezultatus. 5.2. Skaityti informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis, dažnių lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties, atimties perstatomumo dėsnį. 4.1.1. Išvardyti įrankius ir buitinius prietaisus, kuriais galima išmatuoti įvairius dydžius ar objektų parametrus. 4.1.2. Paaiškinti, kaip naudotis liniuote. 4.2.1. Išvardyti ilgio matavimo vienetus: – centimetras, metras. Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. 5.2.1. Paaiškinti, kas pavaizduota stulpeline diagrama ar lentele. M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir 1.1.2. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią Sudėtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Choras 9 situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. Sudėtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Vilkas Batsiuvys 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio Sudėtis iki 20 (peržengiant dešimtį). 10 veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. Pievoje 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. Sudėtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Boružėlė septyntaškė Rugsėjo mėn. 4 savaitė (4 mokslo metų savaitė) 11 problemas. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. Sudėtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Jeigu turėčiau... 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100 apvaliomis dešimtimis. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti svorio skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.2.2. Atlikti veiksmus su kilogramais. Kilogramas. Pirkinių krepšelis 12 išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. kuriuose reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.1. Perskaityti, užrašyti ir palyginti natūraliuosius skaičius iki 100, įrašant tarp jų ženklą , =. Atlikti praktines įvairių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 20, peržengiant dešimtį. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti ilgio, masės matavimo bei pinigų skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuoti atkarpos ilgį. Nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą. Paprasčiausiais atvejais be matavimo įrankių įvertinti artimiausios aplinkos daiktų svorį, ilgį. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 1.1.1. Išvardyti natūraliuosius skaičius didėjimo ir mažėjimo tvarka, pasakyti nurodytam skaičiui gretimus skaičius iki 100. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių, savais žodžiais paaiškinti skaitmens reikšmę dviženkliam skaičiui. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.1.1. Išvardyti įrankius ir buitinius prietaisus, kuriais galima išmatuoti įvairius dydžius ar objektų parametrus. 4.1.2. Paaiškinti, kaip naudotis liniuote. 4.2.1. Išvardyti šių dydžių matavimo vienetus: ilgio – centimetras, metras; masės – kilogramas; pinigų – litas, centas. Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai. Kartojimas. Riešutėlių derlius 13 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti atimties perstatomumo dėsnį. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti atimties perstatomumo dėsnį. Atimtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Kavinėje Spalio mėn. 1 savaitė (5 mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti svorio skaičiavimo rezultatus vieniniais 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.2.2. Atlikti veiksmus su kilogramais. Litras. Svečiuose pas Pūkuotuką 14 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objekteą. matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti svorio matavimo rezultatus. M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti atimties perstatomumo dėsnį atimant iš 12. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti atimties perstatomumo dėsnį atimant iš 12. Atimtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Nepaprastos lenktynės 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.2.2. Atlikti veiksmus su laipsniais. Termometras. Kodėl susirgo Čipolinas? 15 konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti temperatūros matavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti temperatūros matavimo rezultatus. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti atimties perstatomumo dėsnį atimant iš 13. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti atimties perstatomumo dėsnį atimant iš 13. Atimtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Kas išgydė Čipoliną? Spalio mėn. 2 savaitė (6 mokslo metų savaitė) 16 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti atimties perstatomumo dėsnį atimant iš 14. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti atimties perstatomumo dėsnį atimant iš 14. Atimtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Lapės vestuvės 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti atimties perstatomumo dėsnį atimant iš 15. Atimtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Pasidalykime 17 naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. taikyti atimties perstatomumo dėsnį atimant iš 15. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti atimties perstatomumo dėsnį atimant iš 16. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek pilnų dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti atimties perstatomumo dėsnį atimant iš 16. Atimtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Kodėl pabėgo skaičiai? 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią Atimtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Ežiuko dovanos Spalio mėn. 3 savaitė (7 mokslo metų savaitė) 18 objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti atimties perstatomumo dėsnį atimant iš 17. skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti atimties perstatomumo dėsnį atimant iš 17. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti atimties perstatomumo dėsnį. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią skaitinį reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti atimties perstatomumo dėsnį. Sudėtis ir atimtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Kepyklėlėje M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. Simetrija. Riešutuko 19 ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 3.1. Taikyti žinias apie geometrines figūras paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. pyragas 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis, palyginti natūraliuosius skaičius iki 20, įrašant tarp jų ženklą , =. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties ir atimties 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties ir atimties perstatomumo dėsnį. Sudėtis ir atimtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Miške 20 problemas. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. perstatomumo dėsnį. 3.1. Taikyti žinias apie geometrines figūras paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis, palyginti natūraliuosius skaičius iki 20 įrašant tarp jų ženklą , =. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 20 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties ir atimties perstatomumo dėsnį. 3.1. Taikyti žinias apie geometrines figūras paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties ir atimties perstatomumo dėsnį. 4.2.2. Atlikti veiksmus su litrais. Kartojimas. Riešutėlių derlius Spalio mėn. 4 savaitė (8 mokslo metų savaitė) 21 suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti temperatūros matavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti temperatūros, talpos matavimo rezultatus. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami skaitinio reiškinio veiksmai. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Skaitinis reiškinys. Eglutės uždaviniai 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti skaičius iki 100. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami skaitinio reiškinio veiksmai. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.2.2. Atlikti veiksmus su centais, litais. Pinigai. Elektriniai darbininkai 22 matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti pinigų skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti pinigų skaičiavimo rezultatus. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti skaičius iki 100. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami skaitinio reiškinio veiksmai. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Kartojimas. Žaidimas „Riešutuko nuotykiai“ 23 problemas. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti skaičius iki 100. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 3.1. Atpažinti ir teisingai pavadinti daugiakmpį. Trikampio ir stačiakampio modelyje parodyti šios figūros viršūnes, kraštines, kampus. Taikyti žinias apie geometrines figūras paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami skaitinio reiškinio veiksmai. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 3.1.1. Apibūdinti daugiakampį. Daugiakampiai. Mano laivelis Lapkričio mėn. 1 savaitė (9 mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius 1.1. Atlikti praktines įvairių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti skaičius iki 100. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. Apvalių dešimčių sudarymas. 24 veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. Išdykėlis siurblys M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti skaičius iki 100 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. Sudėtis iki 100 (peržengiant dešimtį). Šypsena 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti skaičius iki 100 (peržengiant dešimtį) stulpeliu ir eilute. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, Sudėtis iki 100 (peržengiant dešimtį). Mano pasirinkimas 25 artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti skaičius iki 100 (peržengiant dešimtį) stulpeliu ir eilute. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. Sudėtis iki 100 (peržengiant dešimtį). Žaidžiu ir skaičiuoju Lapkričio mėn. 2 savaitė (10 mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairausių 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių Sudėtis iki 100 26 atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti skaičius iki 100 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. (peržengiant dešimtį). Prie upelio 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti skaičius iki 100 (neperžengiant dešimties). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti pilnos dešimties sudarymo taisyklę. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Atimtis iš apvalių dešimčių. Fėjos burtai 27 sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti skaičius iki 100 (neperžengiant dešimties). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti apvalios dešimties sudarymo taisyklę. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti apvalios dešimties sudarymo taisyklę. Atimtis iki 100 (peržengiant dešimtį). Gyvasis fontanas 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti skaičius iki 100 (peržengiant dešimtį) stulpeliu. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Atimtis iki 100 (peržengiant dešimtį). Futbolo rungtynės Lapkričio mėn. 3 savaitė (11 mokslo metų savaitė) 28 situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti pilnos dešimties sudarymo taisyklę. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti apvalios dešimties sudarymo taisyklę. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti skaičius iki 100 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti apvalios dešimties sudarymo taisyklę. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti apvalios dešimties sudarymo taisyklę. Atimtis iki 100 (peržengiant dešimtį). Aš padedu 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio Sudėtis ir atimtis iki 100 (peržengiant 29 veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 100 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti pinigų skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. dešimtį). Kas svarbiau? 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 100 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Kartojimas. Riešutėlių derlius 30 situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. 3.1. Atpažinti ir teisingai pavadinti atkarpą, kvadratą, stačiakampį, trikampį. Žinias apie geometrines figūras taikyti sprendžiant paprasčiausius uždavinius. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti ilgio, masės rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuoti atkarpos ilgį. Nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. 3.1.1. Apibūdinti atkarpą, kvadratą, stačiakampį, trikampį, pateikti daiktų, kurie savo forma primena kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, pavyzdžių. Paaiškinti, kaip, naudojantis liniuote, nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą. 4.1.2. Paaiškinti, kaip naudotis liniuote. 4.2.1. Išvardyti šių dydžių matavimo vienetus: ilgio – centimetras, metras; talpos – litras; masės – kilogramas. Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Antroji knyga Konkrečiai temai mokytojas savo nuožiūra skiria atitinkamą skaičių pamokų. Atverstinis numatytas vienai pamokai. Jei reikia, atverstinio temą galima nagrinėti dvi pamokas. 31 D a ly k a s Mokinių pasiekimai Turinys (temos) Terminai P a st a b o s Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 1.2. Sudėti ir atimti dviženklius skaičius apvaliomis dešimtimis iki 100. 3.1. Atpažinti ir teisingai pavadinti keturkampį, stačiakampį, trikampį. Žinias apie geometrines figūras taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 1.2.4. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti, kaip rasti skaičių, kuris yra keliais vienetais didesnis (mažesnis) už duotąjį. 3.1.1. Apibūdinti keturkampį, stačiakampį, trikampį; pateikti daiktų, kurie savo forma primena keturkampį, stačiakampį, trikampį, pavyzdžių. Stačiakampiai. Vorų sūpuoklės Gruodžio mėn. 1 savaitė (12 mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius ir dviženklius skaičius iki 100. 3.1. Atpažinti ir teisingai pavadinti kvadratą. Žinias apie geometrines figūras taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 1.2.4. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti, kaip rasti skaičių, kuris yra keliais vienetais didesnis (mažesnis) už duotąjį. 3.1.1. Apibūdinti kvadratą, pateikti daiktų, kurie savo forma primena kvadratą, pavyzdžių. Kvadratas. Kambaryje 32 situacijomis. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti dviženklius skaičius iki 100. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti ilgio skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. Liniuote išmatuoti atkarpos ilgį. Nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti ilgio skaičiavimo rezultatus. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių, savais žodžiais paaiškinti dviženklio skaičiaus skaitmens reikšmę. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.2.2. Atlikti veiksmus su centimetrais. Apvalių dešimčių pridėjimas. Žaidžiame indėnus 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių, savais žodžiais paaiškinti dviženklio skaičiaus Apvalių dešimčių atėmimas. 33 veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia nustatyti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.2. Atimti dviženklius skaičius iki 100. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti ilgio skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti ilgio skaičiavimo rezultatus. skaitmens reikšmę. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima atimti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.2.2. Atlikti veiksmus su centimetrais. Vieni namuose 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti dviženklius skaičius iki 100. 3.1. Atpažinti ir teisingai pavadinti skritulį, keturkampį, stačiakampį, trikampį, kvadratą. Žinias apie geometrines figūras taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių, savais žodžiais paaiškinti dviženklio skaičiaus skaitmens reikšmę. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti ir atimti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 3.1.1. Apibūdinti skritulį, keturkampį, stačiakampį, trikampį, kvadratą; pateikti daiktų, kurie savo forma primena skritulį, keturkampį, stačiakampį, trikampį, Apvalių dešimčių pridėjimas ir atėmimas. Riešutuko pokštai Gruodžio mėn. 2 savaitė (13 mokslo metų savaitė) 34 kvadratą, pavyzdžių. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti dviženklius skaičius iki 100. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti ilgio skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti ilgio skaičiavimo rezultatus. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių, savais žodžiais paaiškinti dviženklio skaičiaus skaitmens reikšmę. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti ir atimti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.2.2. Atlikti veiksmus su centimetrais, metrais. Apvalių dešimčių pridėjimas ir atėmimas. Miško takais 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 5. Vertinti įvairią 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti dviženklius skaičius iki 100. Pasirinkti tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 5.2. Skaityti informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis, dažnių 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 1.2.4. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti, kaip rasti skaičių, kuris yra keliais vienetais didesnis (mažesnis) už duotąjį. 5.2.1. Paaiškinti, kas pavaizduota stulpeline diagrama ar lentele. Sudėtis iki 100 (peržengiant dešimtį). Mano pomėgiai 35 informaciją. lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti vienaženklį skaičių iki 100. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti pinigų skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti pinigų skaičiavimo rezultatus. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių, savais žodžiais paaiškinti dviženklio skaičiaus skaitmens reikšmę. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima atimti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.2.2. Atlikti veiksmus su litais. Atimtis iki 100 (peržengiant dešimtį). Aš – meistrelis 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2. Pasirinkti tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti, pasitikrinti skaičiavimo rezultatus. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti laiko skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti įvairių matavimų 1.2.2. Paaiškinti aritmetinių veiksmų reikšmę skaičiui. Pasitikrinti sudėtį atimtimi, atimtį – sudėtimi. 4.2.1. Išvardyti laiko matavimo vienetus: para, valanda (h), minutė (min). Žinoti gretimų matavimo vienetų ryšius. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Laiko skaičiavimas. Laikrodukas melagėlis Gruodžio mėn. 3 savaitė (14 mokslo metų savaitė) 36 rezultatus. M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti dviženklius skaičius iki 100 (peržengiant dešimtį). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti sudėties perstatomumo dėsnį. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti laiko skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. 4.2.1. Išvardyti laiko matavimo vienetus: para, valanda (h), minutė (min). Žinoti gretimų matavimo vienetų ryšius. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Sudėtis ir atimtis iki 100 (peržengiant dešimtį). Ydos ir dorybės 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių, savais žodžiais paaiškinti dviženklio skaičiaus Kartojimas. Riešutėlių derlius 37 veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 1.2. Sudėti ir atimti dviženklius skaičius iki 100. 3.1. Atpažinti ir teisingai pavadinti keturkampį, stačiakampį, trikampį, kvadratą. Žinias apie geometrines figūras taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti. skaitmens reikšmę. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti ir atimti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 3.1.1. Apibūdinti keturkampį, stačiakampį, trikampį, kvadratą; pateikti daiktų, kurie savo forma primena keturkampį, stačiakampį, trikampį, kvadratą, pavyzdžių. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 100 (peržengiant dešimtį). 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti laiko skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.2.1. Išvardyti šių dydžių matavimo vienetus: laiko – minutė (min), valanda (h), diena, para, savaitė, mėnuo, metų laikai; ilgio – centimetras (cm), metras (m); talpos – litras (l). Žinoti gretimų matavimo vienetų ryšius. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais Žaidimas „Dvylika mėnesių“ 38 telpa į matuojamą objektą. matiniais skaičiais. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 5. Vertinti įvairią informaciją. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti vienaženklius ir dviženklius skaičius iki 100. Pasirinkti tinkamą veiksmą paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti laiko skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 5.2. Skaityti informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis, dažnių lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 1.2.4. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti, kaip rasti skaičių, kuris yra keliais vienetais didesnis (mažesnis) už duotąjį. 4.2.1. Išvardyti šių dydžių matavimo vienetus: laiko – minutė (min), valanda (h), diena, para, savaitė, mėnuo, metų laikai; žinoti mėnesių ryšį; ilgio – centimetras (cm), metras (m). 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. 5.2.1. Paaiškinti, kas pavaizduota stulpeline diagrama ar lentele. Kartojimas. Ypatingos atostogos Sausio mėn. 1 savaitė (15 mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti vienaženklius ir dviženklius 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. Dviženklių skaičių sudėtis. Vieni juokai 39 konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. skaičius iki 100 (neperžengiant dešimties). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti vienaženklius ir dviženklius skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Dviženklių skaičių sudėtis. Skaičių jūra 40 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia nustatyti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti dviženklius skaičius iki 100 (neperžengiant dešimties). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti laiko skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.2.1. Išvardyti šių dydžių matavimo vienetus: laiko – minutė (min), valanda (h), diena, para, savaitė, mėnuo, metų laikai; žinoti mėnesių ryšį; ilgio – centimetras (cm), metras (m); masės – kilogramas (kg); temperatūros – laipsniai (C). 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Dviženklių skaičių atimtis. Piratų sala 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti dviženklius skaičius iki 100 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.2.2. Atlikti veiksmus su kilogramais Daiktų svėrimas. Žiemos vitaminai Sausio mėn. 2 savaitė (16 41 konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. (neperžengiant dešimties). 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti masės skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti masės matavimo rezultatus. mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti dviženklius skaičius iki 100. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti pinigų skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami skaitinio reiškinio veiksmai. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.2.2. Atlikti veiksmus su centais, litais. Dviženklių skaičių atimtis. Girios parduotuvėje 42 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. kuriuose reikia naudoti pinigų skaičiavimo rezultatus. M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius bei dviženklius skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, naudotis įvairiais sudėties ir atimties veiksmams iliustruoti reikalingais modeliais. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti pinigų skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti pinigų skaičiavimo rezultatus. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią veiksmą, reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties ir atimties veiksmų pasirinkimo būdus. 4.2.2. Atlikti veiksmus su centais, litais. Dviženklių skaičių sudėtis ir atimtis. Nevykę pirkiniai 43 telpa į matuojamą objektą. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100. 2.2. Kasdienes praktines ir matematines situacijas apibūdinti paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami skaitinio reiškinio veiksmai. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Dviveiksmių uždavinių sprendimas. Mano enciklopedija 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. Dviveiksmių uždavinių Sausio mėn. 44 ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100. 2.2. Kasdienes praktines ir matematines situacijas apibūdinti paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami skaitinio reiškinio veiksmai. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. sprendimas. Noriu sužinoti 3 savaitė (17 mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius ir dviženklius skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti įvairius veiksmų atlikimo būdus. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią veiksmą, reiškinį. Žodinių uždavinių sprendimas. Kada kompiuteris yra draugas? 45 problemas. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius ir dviženklius skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti įvairius veiksmų atlikimo būdus. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią veiksmą, reiškinį. Kartojimas. Kiškių pėdomis 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti vienaženklius ir dviženklius skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią veiksmą, reiškinį. 4.2.1. Išvardyti šių dydžių matavimo vienetus: Kartojimas. Riešutėlių derlius 46 matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 5. Vertinti įvairią informaciją. taikyti įvairius veiksmų atlikimo būdus. 3.2. Žinias apie geometrines figūras taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti laiko skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 5.2. Skaityti informaciją, pateiktą stulpelinėmis diagramomis, dažnių lentelėmis, kai duomenų skaičius nedidelis. ilgio – centimetras (cm), metras (m); masės – kilogramas (kg); talpos – litras (l). 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. 5.2.1. Paaiškinti, kas pavaizduota stulpeline diagrama ar lentele. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti dviženklius skaičius iki 100 (iki 10 vienetų). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, Dviženklių skaičių sudėtis (sudėtingesni atvejai). Ledo šalyje Vasario mėn. 1 savaitė (18 mokslo 47 artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti dėmenų skaidymo taisyklę. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti temperatūros matavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti temperatūros matavimo rezultatus. kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią veiksmą, reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. 4.2.2. Atlikti veiksmus su laipsniais. metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti dviženklius skaičius iki 100 (iki 10 vienetų). 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią veiksmą, reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti sudėties perstatomumo dėsnį. Dviženklių skaičių sudėtis (sudėtingesni atvejai). Smaližius 48 matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. taikyti dėmenų skaidymo taisyklę. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti įvairius matavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti matavimo rezultatus. 4.2.2. Atlikti veiksmus su matiniais skaičiais. M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti dviženklius skaičius iki 100. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti pinigų skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami skaitinio reiškinio veiksmai. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.2.2. Atlikti veiksmus su litais. Dviženklių skaičių sudėtis (sudėtingesni atvejai). Vaistinėje 49 problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti pinigų skaičiavimo rezultatus. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti dviženklius skaičius iki 100. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti masės, ilgio skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti įvairių skaičiavimų rezultatus (kilogramais, centimetrais, metrais). 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami skaitinio reiškinio veiksmai. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.2.2. Atlikti veiksmus su matiniais skaičiais. Dviženklių skaičių sudėtis (sudėtingesni atvejai). Miško olimpiada 50 matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti dviženklius skaičius iki 100. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 3.1. Pavaizduoti atkarpą. Žinias apie geometrines figūras taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami skaitinio reiškinio veiksmai. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 3.1.1. Paaiškinti, kaip, naudojantis liniuote, nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą. Dviženklių skaičių sudėtis. Proto olimpiada Vasario mėn. 2 savaitė (19 mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais 1.1. Atlikti įvairias praktines 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio Geometriniai 51 atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti dviženklius skaičius iki 100. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 3.1. Žinias apie geometrines figūras taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 3.2. Atpažinti ir teisingai pavadinti kubą ir rutulį. sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami skaitinio reiškinio veiksmai. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 3.2.1. Apibūdinti kubą ir rutulį. Pateikti daiktų, kurie savo forma primena kubą, rutulį, pavyzdžių. kūnai. Kur gyvena Pūkuotukas? 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti dviženklius skaičius iki 100. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Dviženklių skaičių atimtis (sudėtingesni atvejai). Kas garsina Lietuvą? 52 artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti apvalios dešimties sudarymo taisyklę. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti apvalios dešimties sudarymo taisyklę. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti dviženklius skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 2.3. Siekiant palengvinti skaičiavimą, taikyti apvalios dešimties sudarymo taisyklę. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 2.3.1. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais, paaiškinti apvalios dešimties sudarymo taisyklę. Dviženklių skaičių atimtis (sudėtingesni atvejai). Blynų puota 1. Paprasčiausiais 1.1. Atlikti įvairias praktines 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių Pusė. Vasario 53 atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti dviženklius skaičius iki 100. 3.1. Taikyti žinias apie geometrines figūras paprasčiausiems uždaviniams spręsti. dešimčių sudaro dviženklį skaičių. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. Simetrija. Nekviestos viešnios mėn. 3 savaitė (20 mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti dviženklius skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Dviženklių skaičių atimtis (sudėtingesni atvejai). Mano tėviškė 54 sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 1.1. Atlikti praktines įvairių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti dviženklius skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 3.1. Atpažinti ir tinkamai pavadinti kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį. Modelyje parodyti trikampio ir stačiakampio viršūnes, kraštines, kampus. Žinias apie geometrines figūras taikyti sprendžiant paprasčiausius uždavinius. 3.2. Atpažinti ir teisingai pavadinti kubą, rutulį ir piramidę. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 3.1.1. Apibūdinti kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, pateikti daiktų, kurie savo forma primena kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, pavyzdžių. Paaiškinti, kaip, naudojantis liniuote, nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą. 3.2.1. Apibūdinti kubą, rutulį, piramidę. Pateikti daiktų, kurie savo forma primena kubą, rutulį, piramidę, pavyzdžių. Dviženklių skaičių atimtis (sudėtingesni atvejai). Taisau klaidas 1. Paprasčiausiais 1.1. Atlikti praktines įvairių daiktų ir 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio Dviženklių 55 atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.2.1. Paaiškinti, kaip naudotis liniuote. 4.2.2. Atlikti veiksmus su matiniais skaičiais. skaičių sudėtis ir atimtis. Nykštukų šalyje 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Kartojimas. Mažieji darbininkai Vasario mėn. 4 savaitė (21 mokslo 56 artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti įvairių 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Žaidimas „Nepaprasta kelionė“ 57 matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. matavimų rezultatus. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo 1.1. Atlikti praktines įvairių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Kartojimas. Balionų šventė 58 problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų 1.1. Perskaityti, užrašyti ir palyginti natūraliuosius skaičius iki 100. Atlikti įvairias praktines įvairiausių daiktų ir objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100. 3.1. Atpažinti ir tinkamai pavadinti atkarpą, kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, rutulį, kubą, piramidę. Modelyje parodyti trikampio ir stačiakampio viršūnes, kraštines, kampus. Pavaizduoti tašką, atkarpą. Žinias apie geometrines figūras taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 1.1.1. Pasakyti, kiek vienetų ir kiek apvalių dešimčių sudaro dviženklį skaičių, savais žodžiais paaiškinti dviženklio skaičiaus skaitmens reikšmę. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 3.1.1. Apibūdinti atkarpą, kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, rutulį, kubą, piramidę. Pateikti daiktų, kurie savo forma primena kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, pavyzdžių. Paaiškinti, kaip, naudojantis liniuote, nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Kartojimas. Riešutėlių derlius 59 matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. Trečioji knyga Konkrečiai temai mokytojas savo nuožiūra skiria atitinkamą skaičių pamokų. Atverstinis numatytas vienai pamokai. Jei reikia, atverstinio temą galima nagrinėti dvi pamokas. D a ly k a s Mokinių pasiekimai Turinys (temos) Terminai P a st a b o s Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100 (lengvesniais atvejais – mintiniu, sunkesniais – rašytiniu būdu). Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. Vienodų dėmenų sudėtis. Svečiuose pas pasakas Kovo mėn. 1 savaitė (22 mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100 (lengvesniais atvejais – mintiniu, sunkesniais – rašytiniu būdu). Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5 daugybos iš vienaženklių skaičių ir 10 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. Daugyba. Pavasario džiaugsmai 60 situacijomis. uždavinius. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100 (lengvesniais atvejais – mintiniu, sunkesniais – rašytiniu būdu). Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5 daugybos iš vienaženklių skaičių ir 10 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. Daugyba. Žiurkės turtai 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100 (lengvesniais atvejais – mintiniu, sunkesniais – rašytiniu būdu). Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5 daugybos iš vienaženklių skaičių ir 10 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. Daugyba. Raganų burtai 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 1.2.1. Iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5 daugybos iš vienaženklių skaičių ir 10 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. Daugyba. Raganų puota Kovo mėn. 2 savaitė (23 mokslo metų savaitė) 61 situacijomis. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 0 ir 1 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. Daugyba iš 1 ir 0. Varliukai 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 2 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. Daugyba iš 2. Rūko pokštai 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 2 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. Daugyba iš 2. Stebuklingi batai 62 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 3 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. Daugyba iš 3. Sapnai sapneliai Kovo mėn. 3 savaitė (24 mokslo metų savaitė) M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 3 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. Daugyba iš 3. Meškeriotojai 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 2 ir 3 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, Daugyba iš 2 ir 3. Sraigės vežimaitis 63 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 10 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Daugyba iš 10. Dabar skaičiuoju 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 0, 1, 2, 3 10 veiksmus Kartojimas. Riešutėlių derlius Balandžio mėn. 1 savaitė (25 64 konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. uždavinius. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 4 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Daugyba iš 4. Nakties svečias 65 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 4 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. Daugyba iš 4. Keturkampis skanėstas 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 0, 1, 2, 3, 4, 10 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Veiksmų tvarka. Kas pirmas? 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu Veiksmų tvarka. Balandžio mėn. 66 ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 0, 1, 2, 3, 4, 10 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Tik antrokams 2 savaitė (26 mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 5 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Daugyba iš 5. Mano šeima 67 kasdienio gyvenimo problemas. M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti laiko skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 5 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.2.1. Išvardyti laiko matavimo vienetus: valanda (h), para, minutė (min). Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Daugyba iš 5. Mano draugas Tiksiukas 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima sudėti natūraliuosius skaičius mintiniu ir rašytiniu Daugyba. Uodo užduotys 68 ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti laiko skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. būdu, iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 5 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.2.1. Išvardyti laiko matavimo vienetus: valanda (h), para, minutė (min). Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 0, 1, 2, 3, 4, 5, 10 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, Veiksmų tvarka. Uodas pagyrūnas Balandžio mėn. 3 savaitė (27 mokslo metų 69 objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 0, 1, 2, 3, 4, 5, 10 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Veiksmų tvarka. Ir vėl smaližius 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos Daugyba stulpeliu. 70 ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 3.1. Atpažinti ir tinkamai pavadinti kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį. Trikampio ir stačiakampio modelyje parodyti trikampio ir stačiakampio viršūnes, kraštines, kampus. Žinias apie geometrines figūras taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti. iš 0, 1, 2, 3, 4, 5, 10 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 3.1.1. Apibūdinti kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, pateikti daiktų, kurie savo forma primena kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, pavyzdžių. Iš kur atbėgo lapė? 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir 1.2. Vienaženklių skaičių daugybą pakeisti vienodų dėmenų sudėtimi. Spręsti vienodų dėmenų sumos radimo formalius ir gyvenimiško turinio uždavinius. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš 0, 1, 2, 3, 4, 5, 10 veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, Kartojimas. Riešutėlių derlius 71 situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 3.1. Atpažinti ir tinkamai pavadinti kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį. Trikampio ir stačiakampio modelyje parodyti trikampio ir stačiakampio viršūnes, kraštines, kampus. Žinias apie geometrines figūras taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti laiko skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kai reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 3.1.1. Apibūdinti kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, pateikti daiktų, kurie savo forma primena kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, pavyzdžių. 4.2.1. Išvardyti laiko matavimo vienetus: valanda (h), para, minutė (min). Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais 1.2. Atlikti praktines dalybos į lygias dalis užduotis. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš vienaženklių skaičių bei 10 veiksmus ir atitinkamos dalybos veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. Dalyba. Mažasis ūkininkas Gegužės mėn. 1 savaitė (28 mokslo 72 artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2.2. Paaiškinti aritmetinių veiksmų poveikį skaičiui. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2. Atlikti praktines dalybos į lygias dalis užduotis. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš vienaženklių skaičių bei 10 veiksmus ir atitinkamos dalybos veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 1.2.2. Paaiškinti aritmetinių veiksmų poveikį skaičiui. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. Dalyba. Nuostabi diena M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 1.2. Atlikti praktines dalybos į lygias dalis užduotis. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš vienaženklių skaičių bei 10 veiksmus ir atitinkamos dalybos veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 1.2.2. Paaiškinti aritmetinių veiksmų poveikį skaičiui. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. Dalybos ir daugybos ryšys. Linksmieji teptukai 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius 1.2. Atlikti praktines dalybos į lygias dalis užduotis. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš vienaženklių skaičių bei 10 veiksmus ir Eurai. Euro centai. Svečiose šalyse 73 ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti pinigų skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti pinigų skaičiavimo rezultatus. atitinkamos dalybos veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 1.2.2. Paaiškinti aritmetinių veiksmų poveikį skaičiui. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.2.1. Išvardyti pinigų matavimo vienetus: litai ir centai, eurai ir eurocentai. Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų 1.2. Atlikti praktines dalybos į lygias dalis užduotis. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti pinigų skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti pinigų skaičiavimo rezultatus. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš vienaženklių skaičių bei 10 veiksmus ir atitinkamos dalybos veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 1.2.2. Paaiškinti aritmetinių veiksmų poveikį skaičiui. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 4.2.1. Išvardyti pinigų matavimo vienetus: litai ir centai, eurai ir eurocentai. Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo Daugybos ir dalybos ryšys. Lauktuvės Gegužės mėn. 2 savaitė (29 mokslo metų savaitė) 74 telpa į matuojamą objektą. vienetai. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atlikti praktines dalybos į lygias dalis užduotis. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Veiksmų tvarka. Vaiduoklis Svajoklis 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atlikti praktines dalybos į lygias dalis užduotis. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Veiksmų tvarka. Vėjas niekadėjas 75 situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atlikti praktines dalybos į lygias dalis užduotis. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. Dalyba iš 1 ir 10. Kelionė į Vilnių 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus Kartojimas. Riešutėlių derlius Gegužės mėn. 3 savaitė 76 veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.2. Atlikti praktines dalybos į lygias dalis užduotis. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti pinigų skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti pinigų skaičiavimo rezultatus. atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.2.1. Išvardyti pinigų matavimo vienetus: litai ir centai, eurai ir eurocentai. Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. (30 mokslo metų savaitė) 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.1.1. Išvardyti įrankius ir buitinius prietaisus, kuriais galima išmatuoti laiką ir Kartojimas. Riešutuko stebėjimai 77 situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti laiko bei temperatūros matavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti laiko ir temperatūros matavimo rezultatus. temperatūrą. 4.2.1. Išvardyti šių dydžių matavimo vienetus: laiko – valanda (h), para, mėnuo, metų laikai; temperatūros – laipsnis (Celcijaus). Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. M at em at ik a 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Atimti skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti masės matavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.1.1. Išvardyti įrankius ir buitinius prietaisus, kuriais galima išmatuoti talpą, masę. 4.2.1. Išvardyti šių dydžių matavimo vienetus: talpos – litras; masės – kilogramas. Kartojimas. Riešutuko parduotuvė 78 sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. kuriuose reikia naudoti talpos ir masės matavimo rezultatus. Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.1. Liniuote išmatuoti atkarpos ilgį. Nubrėžti nurodyto ilgio atkarpą. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti ilgio matavimo rezultatus. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.1.2. Paaiškinti, kaip naudotis liniuote. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Kartojimas. Riešutukas miške 79 išmatuoti reiškia rasyti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa matuojamame objekte. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 3.1. Atpažinti ir teisingai pavadinti kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį. Trikampio ir stačiakampio modelyje parodyti trikampio ir stačiakampio viršūnes, kraštines, kampus. Žinias apie geometrines figūras taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 3.1.1. Apibūdinti kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, pateikti daiktų, kurie savo forma primena kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, pavyzdžių. Kartojimas. Riešutuko namas Gegužės mėn. 4 savaitė (31 mokslo metų savaitė) 80 orientuotis aplinkoje. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 1.1. Atlikti praktines įvairių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2. Sudėti ir atimti skaičius iki 100. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti laiko matavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 4.2.1. Išvardyti laiko matavimo vienetus: valanda (h), para, minutė (min). Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Kartojimas. Prie ežero 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius 1.1. Atlikti įvairias praktines įvairiausių objektų skaičiavimo užduotis. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1.Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus Kartojimas. Riešutukas pievoje 81 veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 1.2. Sudėti dviženklius skaičius iki 100. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 3.1. Žinias apie geometrines figūras taikyti sprendžiant paprasčiausius uždavinius. 3.2. Atpažinti ir teisingai pavadinti kubą, piramidę ir rutulį. atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 3.2.1. Apibūdinti kubą, piramidę ir rutulį. Pateikti daiktų, kurie savo forma primena kubą, piramidę, rutulį, pavyzdžių. 1. Paprasčiausiais atvejais sieti skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir 1.2. Atlikti praktines dalybos į lygias dalis užduotis. 2.1. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių ar dydžių skaitines reikšmes. 2.2. Aprašyti kasdienes praktines ir matematines situacijas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais. 1.2.1. Paaiškinti, kaip galima iliustruoti skaičių 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 daugybos iš vienaženklių skaičių bei 10 veiksmus ir atitinkamos dalybos veiksmus praktiniais pavyzdžiais iš artimiausios aplinkos. 1.2.2. Paaiškinti aritmetinių veiksmų poveikį skaičiui. Kartojimas. Prie jūros 82 situacijomis. 2. Vertinti matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas. 3. Vertinti geometrijos žinias ir gebėjimus dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis aplinkoje. 4. Suvokti, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. 3.1. Žinias apie geometrines figūras taikyti sprendžiant paprasčiausius uždavinius. 4.1. Teisingai skaityti ir užrašyti laiko matavimo ir pinigų skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais. 4.2. Spręsti paprasčiausius uždavinius, kuriuose reikia naudoti įvairių matavimų rezultatus. 1.2.3. Savais žodžiais paaiškinti uždavinio sprendimo eigą. 2.1.1. Paaiškinti, kokia eilės tvarka bus atliekami veiksmai skaitiniame reiškinyje. 2.2.1. Pasakyti keletą konkrečių situacijų, kurios atitiktų nurodytą paprasčiausią reiškinį. 3.1.1. Apibūdinti kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, pateikti daiktų, kurie savo forma primena kvadratą, stačiakampį, trikampį, skritulį, pavyzdžių. 4.2.1. Išvardyti šių dydžių matavimo vienetus: laiko – valanda (h), para, minutė (min); pinigų – litai ir centai, eurai ir eurocentai. Žinoti, kaip susiję gretimi matavimo vienetai. 4.2.2. Atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais. Rezervinės pamokos Antros klasės pasiekimų patikrinimas (32 mokslo metų savaitė) 83

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!