Žyminis mokestis, užstato institutas

Proporcinis žyminis mokestis yra taikomas esant turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine ieškinio ar kitokio reikalavi­mo sumos išraiška. LR CPK 80 str. l punkte sa­koma, kad ieškinys, priešinis ieškinys ar trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, pareiškimas yra apmokestinamas atsižvel­giant į ieškinio sumą. Visais atvejais bendras žyminio mokesčio dy­dis esant turtiniams ginčams negali viršyti trisdešimties tūkstančių li­tų, tačiau negali būti mažesnis nei penkiasdešimt litų.
Žyminis mokestis - tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).
Bylinėjimosi išlaidas sudaro pinigai, kuriuos turi sumokėti šalys ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiš­kėjai, kreditoriai, skolininkai už teismo atliekamus tam tikrus proce­sinius veiksmus, ir jų turėtos piniginės išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme.
Darbo objektas – žyminis mokestis, užstato institutas.
Darbo tikslas – išanalizuoti žiminio mokesčio ir užstato intitutus.
Darbo metodais: teorinės lietaratūros sisteminė ir loginė analizė, teirmų praktikos analizė.
a) bylinėjimosi išlaidos visada išreiškiamos pinigais;
b) šias išlaidas apmoka šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai, kreditoriai, skolininkai, t.y. asmenys, kurie materialiuoju teisiniu požiūriu suinteresuoti bylos baigtimi;
c) bylinėjimosi išlaidomis padengiamos procesinių veiksmų atlikimo išlaidos;
d) šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla;
e) tai yra ir vals­tybės išlaidos, kuriomis padengiamos kai kurios bylos teisminio nag­rinėjimo išlaidos, nes valstybė tam tikrais atvejais prisiima pareigą jas apmokėti.2
Bylinėjimosi išlaidų institutą lemia keletas priežasčių. Pirma, byli­nėjimosi išlaidomis padengiama tam tikra dalis valstybės išlaidų, ski­riamų teismams išlaikyti. Antra, bylinėjimosi išlaidos netiesiogiai už­kerta kelią nepagrįstiems reikalavimams (prevencinis pobūdis). Trečia, pareiga mokėti gana nemažas bylinėjimosi išlaidas skatina ginčo dalyvius ieškoti kitų, neteisminių priemonių išspręsti konfliktą (taikina­masis pobūdis). Ketvirta, šalims visiškai ar iš dalies padengiamos tu­rėtos bylinėjimosi išlaidos (kompensacinis pobūdis).
Bylinėjimosi išlaidos turi būti nustatytos tokio dydžio, kad teisminė gynyba būtų visiems prieinama. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1981 m. gegužės 14 d. rekomendacijos Nr. R (81) 7 „Dėl priemonių,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!