Kelio mokestis

Transporto sektorius vaidina svarbų vaidmenį šalies bei tarptautinėje ekonomikoje. Lietuvoje transportas sukuria maždaug 8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, šalies transporto įmonės sėkmingai pasinaudoja turimais pranašumais bei geografine šalies padėtimi. Tikėtina, jog ateityje, plėtojantis užsienio ekonominiams ryšiams, transporto bei kitų infrastruktūros sektorių vaidmuo didės. Vienas iš svarbių veiksnių, ateityje įtakosiančių Lietuvos transporto įmonių veiklą, bus Lietuvos integracija į ES.
Taigi, transportas neįmanomas be kelių, o ES įprasta, kad keliai yra valstybės nuosavybė. Būtent todėl, kad “kelių rinka” yra kone absoliučiai valstybinė, iškyla klausimas – kaip finansuoti kelius ir kokia turi būti jų kaina. Todėl svarbu užtikrinti vienodą apmokėjimą už kelius. Kitaip šio mokesčio skirtumai sudarytų kliūtis laisvam prekių, žmonių ir kapitalo judėjimui bendrijos teritorijoje.
Todėl šiame savarankiškame darbe bus nagrinėjama kelio mokesčio tema tiek Lietuvoje tiek Europoje.
Vadovaujantis kelių fondo įstatymu, kelių mokestį moka juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės. Mokesčio objektas yra mokesčio mokėtojų realizacinės pajamos. Mokesčio dydis susijęs ne su įmonės naudojimosi keliais apimtimis, bet su jos apyvartos dydžiu. Didelė dalis kelių naudotojų nemoka kelių mokesčio ir sunkiausia šios valstybės funkcijos finansavimo našta tenka įmonėms bei kitiems juridiniams asmenims. Veikianti kelių mokesčio taikymo tvarka paverčia šį mokestį apyvartos mokesčiu, neleidžia išnaudoti teigiamų funkcinio mokesčio aspektų, sąlygoja didesnį perskirstymą ir sunkesnę mokesčių naštą, neleidžia išryškėti tikrajai transporto kainai. Daug mokesčio administravimo problemų iškyla nustatant mokesčio bazę, t.y. realizacines pajamas. Tikslaus šių pajamų apibrėžimo nėra, nesama ir vieningo kriterijaus, kurį taikant būtų galima nustatyti, ar pajamos priskirtinos realizacinėms. Gyvenimo įvairovė pateikia vis naujų pajamų pavyzdžių, kurių traktavimas patikimas mokesčių inspekcijos ar finansų ministerijos diskrecijai, taip sudarant palankią dirvą piktnaudžiavimams ir korupcijai.
Kelių mokestis savo esme turėtų būti tvarkomas kaip funkcinis mokestis. Jį turėtų mokėti valstybinių kelių naudotojai už valstybės teikiamą paslaugą – kelius. Gautos lėšos turėtų būti skiriamos kelių priežiūrai, eksploatacijai, remontui, naujų kelių tiesimui. Toks mokestis sumažintų neefektyvų lėšų perskirstymą, priartintų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!