Vienokiu ar kitokiu būdu žmogus verčiasi žuvininkystė daugiau kaip 4000 metų, bet dabartinė mokslu pagrįsta žuvininkystė (arba akvakultūra) atsirado neseniai. Tai įvyko tada, kai dauguma svarbiausių verslinių žuvų atsidūrė arba netoli išgaudymo ribos, arba visai ties ja.
Žuvininkystės produktų per metus kol kas gaunama kiek daugiau negu 5 mln. T. Jų daugėja tiek, kiek mokslas ir dabartinė technika suteikia žuvininkams naujų galimybių. Kai kuriose besivystančiose šalyse žuvininkystė yra svarbi ekonomikos dalis, aprūpinanti žmones maistu ir darbu.
Lietuvos žuvininkystė – ūkio šaka, apimanti žvejybą, žuvų išteklių valdymą, apsaugą ir atkūrimą, žuvivaisą, tvenkinių žuvininkystę, žuvų transportavimą, laikymą, perdirbimą ir pateikimą vartotojams.
Žvejyba yra vienas seniausių Lietuvos gyventojų verslų. Šiuo metu žvejojama daugiausia Baltijos jūroje ir vidaus vandenyse. Lietuva turi žvejybos laivyną. Didžiausias žvejybos uostas yra Klaipėdoje, mažesni uostai ar prieplaukos yra Kintuose, Rusnėje, Nidoje, Preiloje, Juodkrantėje, Šventojoje, Drevernoje. Lietuvoje plėtojama natūralioji ir intensyvioji žuvininkystė. Naturaliąją žuvininkystę plėtoja 12 žuvininkystės ūkių. Intensyvioji žuvininkystė plėtojama žuvų ūkių ežeruose.
Lietuvoje žuvų išteklių saugojimu ir didinimu pradėta rūpintis XV a. Žuvininkystė ypač išsivystė tarybiniais metais.
Lietuva – jūrinė valstybė, turinti patogų išėjimą į jūrą, nemažą žvejybos laivyną, senas žvejybos tradicijas, išvystytą žuvų perdirbimo pramonę. Lietuvos valstybinė žuvininkystės politika nuosekliai derinama su ES bendrąja žuvininkystės politika, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp ištekliu naudojimo ir jų išsaugojimo, žuvų ir jų produktų rinkos stabilumą, užtikrinti darbą pakrančių zonose, aprūpinti vartotojus sveiku maistu. Lietuva yra Tarptautinės Baltijos jūros žvejybos komisijos (International Baltic Sea Fisheries Commission – IBSFC), Šiaurės Vakarų Atlanto žvejybos organizacijos (NAFO), Jungtinių tautų žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO), o stebėtojo teisėmis – Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos komisijos (NEAFC), Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos (International Council for Exploration of Seas – ICES), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) nare. Tarptautinė Baltijos jūros žvejybos komisija patvirtina kvotas, kurias šalys narės administruoja pačios. Žvejybos ir žuvų išteklių naudojimo taisyklės numato žvejybos ribojimo ir draudimo periodus atskirose zonose,...
Šį darbą sudaro 2708 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!