Lietuvoje žiemojantys sausumos ir vandens paukščiai

Paukščiai – gausiausia mūsų respublikoje stuburinių gyvūnų klasė (Logminas, 1979). Tai dvikojai, šiltakraujai, kiaušinius dedantys stuburiniai, kuriems būdingos plunksnos, sparnais virtusios priekinės galūnės, bedančiai snapai ir tuščiaviduriai kaulai (lt.wikipedia.org). Paukščiai gyvena visuose žemynuose, Lietuvoje priskaičiuojama apie 290 rūšių. Daugelis jų Lietuvoje gyvena tik šiltu metų laiku, t.y. nuo pavasario iki rudens. Žiemoti skrenda į šiltesnius kraštus. Lietuvoje žiemoja apie 60 paukščių rūšių (Logminas, 1979).
Žiemojantiems paukščiams būdinga adaptacija prie aplinkos temperatūros svyravimų. Jiems būdingas tankių plunksnų apdaras, kuris artejant žiemai sutankėja, naktį slepiasi slėptuvėse, kurios apsuago nuo šalčio, žiemai sukaupia riebalų – energijos šaltinį. Taip pat pakinta žiemojančių paukščių elgsena. Sutrumpėjus dienai paukščiai intensyviau ieškosi maisto. Maisto pradeda ieškoti dar su tamsa ir į nakvynės vietas grįžta daug vėliau nei vasarą. Be to, žiemą iki minimumo sumažėja paukščių medžiagų apykaita: neauga plunksnos, nesiformuoja gonados (Žalakevičius, 1986). Šiltesnėmis žiemomis žiemoti lieka ir kai kurie migruojantys paukščiai (pvz.: Gulbė nebylė, Didžioji antis, Tūbuotasis suopis ir kt.).
Darbo tikslas: susipažinti su Lietuvoje žiemojančių paukščių rūšimis.
Vandens paukščiai – nesistematinė paukščių grupė, kurių gyvenimas glaudžiai susijęs su vandeniu. Šiems paukščiams priskiriami tie, kurie sugeba laikytis ant vandens. Tuo tarpu tie, kurie medžioja vandens sferoje prie jų nepriskiriami (lt.wikipedia.org). Sistematiniu požiūriu vandens paukščiai dažniausiai nėra artimi giminaičiai, tačiau turi panašių bruožų. Tai odinė plėvelė tarp pirštų, padedanti plaukioti; labai tanki plunksnų danga ir puikiai išvystyta pasturgalinė liauka, kurios išskiriamas sekretas apsaugo plunksnas ir kūną nuo įmirkimo.
Dideli paukščiai. Sparnai maži ir siauri,uodega trumpa, kaklas storas, snapas smailus, kojų trys pirštai sujungti plaukiojamąja plėvele. Patinų ir patelių apdaras panašus. Gerai plauko ir nardo. Monogamai. Jaunikliai viščiukiniai (Logminas, 1979).
Šeima: narai (Gaviidae)
Rudakaklis naras (Gavia stellata)
Praskrendanti, pajūryje žiemojanti rūšis. Patino ir patelės galvos viršus pilkas, nugarinė pusė tamsi, rusvai pilka, išmarginta smulkiomis baltomis dėmėmis. Kaklo priekinėje dalyje didelė trikampė ruda dėmė. Pilvinė pusė balta, šonai rusvai taškuoti. Snapas juodas, kojos žalsvai juodos. Žiemos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!