Vištiniai paukščiai Lietuvoje

Biologijos sp. dieninis sk.
(Stuburinių zoologija)
Mokslinis vadovas: G.Riauba
Vilnius, 2005
Įvadas
Šiam būriui priklauso maži, vidutiniai, kartais dideli sausumos paukščiai (Q 45— 10000 g). Vištiniai paukščiai kompaktiški. Jų kak­las trumpas, sparnai trumpi ir platūs, snapas stiprus, nežymiai lenktas, kūnas tvirtas. Kojos vidutinio ilgio. Pirštai tvirti, nagai trumpi ir buki, keturpirštės su stip­riais nagais, jomis kapsto žemę. Pastai­bis plikas arba plunksnotas, kartais plunksnomis būna apaugę ir pirštai.
Tai gerai bėgio­jantys ir tik labai retai medžiuose gyvenantys paukščiai. Dauguma rūšių visą gyvenimą praleidžia ant žemės.Plunksnų apdaras tankus. Kojos Sparnai trumpi, apvalūs. Ant galvos dažnai būna plikų vietų bei skiautėtų odos ataugų, ypač būdingų patinams. Plunksnos su gerai išsivysčiusia atžala. Didžiųjų plasno-jamųjų plunksnų 10, vairuojamųjų 10— 24. Spalva labai įvairi. Vandens vengia, tačiau labai mėgsta smėlio vonias. Minta uogomis, pumpurais, sėklomis, lesa ir vabz­džius bei kirmėles. Patinai dažnai būna labai spalvingi, laikosi su daugeliu patelių, tačiau jaunikliais beveik nesirūpina. Lizdas nesudėtingas, dažniausiai sukamas ant žemės. Patelė į jį deda daug kiaušinių. Jaunikliai išsirita gerai išsivystę (viščiukinio tipo). Juos vedžioja patelės. Būryje 8 šeimos, 253 rūšys, Lietuvoje - 7. Daugumai rūšių būdingas lytinis dimorfizmas: patinai didesni ir ryškesnių spalvų. Jaunikliai panašūs į pateles.
Šeima. Tetervininiai (Tetraonidae). Vidutinio didumo bei stambūs Šiaurės pus­rutulio paukščiai. Šeimoje 18 rūšių, Lietuvoje-4. Daugiausia gyvena Šiaurės Amerikoje. Pastaibis apaugęs plunksno­mis, pirštų šonuose iš pailgėjusių žvynų susidariusios raginės šukos. Tetervininių šnerves den-gia plunksnos. Pastaibio viršutinė dalis, o dažniausiai visas — plunksnotas. Kartais žiemą plunksnomis apauga ir pirštai arba pirštų šonuose išsivysto raginės ataugos Taip padidėja atraminis kojos paviršius, todėl lengviau vaikščioti po purų sniegą ir maitintis ant slidžių šakų. Patinai be pentinų. Gyvena miškuose, aukštapelkėse. Sėslūs arba kla- jokliai
Išveda vieną vadą. Peri 3—4 savaites. Jaunikliai 7—10 dienų , amžiaus jau mėgina skristi . Išsirita apaugę tankiais apleidžia lizdą tai vieną kartą dydžio ir dideli paukščiai (Q300—5000 g). Lytiškai su- bręsta 1 — 2 metų. Gyvena nedidelėmis grupėmis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!