Žodinis (verbalinis) bendravimas

Bendravimas atsirado kartu su žmonija, tačiau šis menas mums vis dar sunkiai įvaldomas. Trumpai ir paprastai bendravimą galime apibrėžti kaip kiekvieno iš mūsų kasdieninę ir įprastą veiklą. Tačiau pasaulyje yra daugybė gyvų būtybių, susijusių sudėtingais, daugialypiais ir nuolat kintančiais bendravimo saitais.
Vis dėlto iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias. Bendraudami mes ne tik perduodame informaciją, tačiau ją ir gauname. Kadangi nebendraujant būtų neįmanomas joks grupinis veikimas, tai bendravimas yra būtina žmogaus kaip socialinės būtybės atsiradimo, egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga. Bendravimas mus visus sujungia. Jei žmoniją įsivaizduotumėme kaip vieną milžinišką tinklą, kurio mazgai yra žmonės, tai gijos tarp jų būtų mūsų tarpusavio santykiai.
Taigi mūsų tarpusavio santykiai ir atskleidžia mūsų bendravimo ypatumus.
Bendravimo būdų yra daug ir įvairių. Tačiau minėdami bendravimą kasdieniniame gyvenime, turime galvoje pirmiausia bendravimą žodžiais. Tačiau psichologiniais tyrimais įrodyta, jog žodiniu (verbaliniu) būdu mes perduodame tik 20-40% informacijos, o 60-80 % atitenka nežodinei (neverbalinei) komunikacijai. Tad be žodinės kalbos egzistuoja taip pat ir „kūno kalba“, kuriai būdinga gestai, mimika, kūno judesiai.
Tačiau šio darbo tikslu pasirinkau žodinio (verbalinio) bendravimo būdo apibūdinimą.
Naudojausi įvairia literatūra, kurioje radau mano darbo temai aktualios medžiagos.
1. Verbalinio bendravimo formos
Žmonės savo psichikos turinį kitiems žmonėms perduoda, pasinaudodami įvairiais materialiais objektais. Tie materialūs objektai, kurie žymi tam tikrą psichikos turinį, yra vadinami ženklais. Visuomenėje plečiantis komunikacijos poreikiams, savaime susiformavo arba buvo dirbtinai sudarytos įvairios ženklų sistemos.
Žmonių bendravimas, remiantis kalbos ženklų sistema, vadinamas kalbėjimu.1
Kalbos ženklai yra įvairūs, juos sudaro girdimi, matomi ir kitokie kinesteziniai signalai, kurie suvokiami atitinkamais jutimo organais.
Kalba vartojama ne tik bendravimui su kitais žmonėmis. Kalbama ir pačiam sau. Taigi kalbėjimas gali būti ne tik išorinis, tačiau ir vidinis.
Vidinis kalbėjimas skirtas daugiausia pasiruošti išoriniam kalbėjimui, iš anksto suplanuoti būsimus pasisakymus. Vidinis kalbėjimas, skirtingai nuo išorinio, pasižymi vadinamąja kalbos „kompresija“ (lot. compressio – suspaudimas): kalbant sau, greitumo dėlei mažiau vartojama žodžių, prastinamos jų jungimo taisyklės.2 Vidinis kalbėjimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!