Žmogus ir visuomenė XXa.

Žmogus ir visuomenė XXa.

Demokratija

• Prieš ir po Pirmojo pasaulinio karo keitėsi europiečių požiūris į politiką: vietoj to, jog valstybė būtų monarchų, kilmingųjų reikalų, už ją atsakomybę jautė visa visuomenė.
• Liberalioji demokratija - įtvirtina valdžios padalijimo principą, visuomenės atstovavimą, užtikrina žmonių teises ir laisves.
• Parlamentarizmas - parlamentas turi daugiausia galios valstybės valdyme, piliečiai buriasi į partijas, kelia savo arba palaiko kitų kandidatūras.
• Tikimasi, kad atstovavimas visuomenei, suteikiama galimybė išsakyti savo nuomonę, kelti ir spręsti aktualius klausimus padės valstybės politikai tapti tvirtesnei.

Iškilusios problemos

• Susidarė partijų perteklius ir išrinkti skirtingų partijų atstovai, nesusidarydavo nuomonių dauguma, kildavo daug ginčų.
• Dažnai keisdavosi vyriausybės, tai vertė žmones manyti, kad pastovumas nepasiekiamas.
• Ekonominė krizė, t. y., Didžioji depresija, kėlė sunkumų demokratijai išsilaikyti.
• Radikalų judėjimai skatino autoritarizmą, o patys radikalai gaudavo daug balsų demokratiniuose rinkimuose.
• Opozicinės radikalams partijos buvo susiskaldžiusios.

Problemų sprendimai

• Partijų koalicijos - kelių partijų sąjungos, kuriomis siekta palaikyti vidaus politinę tvarką. (Sėkmingiausia - Čekoslovakijoje)
• Liaudies frontai - įvairių kairiųjų ir dalies centro partijų koalicijos, kurios burdamos skirtingų pažiūrų rinkėjus siekė laimėti rinkimus ir taip mažinti dešiniųjų radikalų įtaką.
• Vykdomos reformos, tvirtinama ekonominė padėtis.

Tomašas Garigas Masarikas

• Pirmasis Čekoslovakijos prezidentas
• Tapo vienu iš šalies pastovumo laiduotojų, kai po jo vyriausybės ilgai neišsilaikydavo.
• Pasižymėjo liberaliomis, humanistinėmis pažiūromis.

Franklinas Delanas Ruzveltas

• Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, išrinktas Didžiosios depresijos metais.
• Šalies ūkį atgaivino vykdant Naująjį kursą - statybų ir reformų politiką.
• Teigė, kad tvirta ekonominė padėtis turėjo nuraminti piliečius ir skatinti nepalaikyti radikalų politikų.

Autoritarizmas

Tai vieno asmens, grupės ar partijos valdymas, įtvirtintas valdžią į savo rankas paėmus jėga/pakeitus demokratinę konstituciją.

Autoritarinio režimo viršūnėje įsitvirtindavo diktatorius. Tai daug galių turintis vadovas, neretai užima ne vieną svarbų postą.

Yra būdingas vadovo garbinimas - įsigalioja asmenybės kultas.

Autoritarinė valdžia siekė:

• kontroliuoti šalies vidaus ir užsienio politiką;
• griežtai prižiūrėti ir tvarkyti kariuomenę bei policiją;
• drausti/riboti kitas partijas;
• neleisti rengti laisvų ir sąžiningų rinkimų.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!