Žmogus, individas ir visuomenė

Kad ir ką nagrinėtų filosofija, geriausiai ji kalba apie žmogų. Graikai žmogų vadino gyva būtybe, turinčia logosą: žodį, protą, dvasią. Romėnai – „animal rationale“, t.y, protinga, juslia būtybe. Šios nuomonės yra du poliai, apie kuriuos sukasi problema, kas svarbiau: gyvuliniškumas ir jautrumas, dvasiškumas. Žmogaus savasties problemą sudaro tai, kad jis, kaip gyvūnas, priklauso materialiajai gamtai, bet kaip dvasia yra virš šios gamtos. Žmogaus būtis – tai buvimas pasaulyje. Individas yra nuolat motyvuojamas praeitimi ir projektuojamas į ateitį. Tik žmogui būdinga laikiškumo atmaina – istoriškumas. Tik jis turi istoriją. Žmogaus buvimas pasaulyje yra buvimas kartu su juo. Būtent žmogaus esmė ir daro jį visuomenišką.
Visi žmonės keičiasi bėgant laikui, bet daugiausiai tai matoma pažvelgus į jaunimą. Visais laikais jaunimas buvo priklausomas nuo vyresniosios kartos, tačiau kartu ir norėjo nuo jos atsiriboti. Šiandieninis jaunimas nėra linkęs identifikuotis su vyresniųjų karta, nes jaunimas yra ne tik socializacijos įtakų objektas ir santykių visuomenės struktūroje produktas, bet ir aktyvus socialinių pokyčių veiksnys. Taigi kas skatina tokius jauno žmogaus pokyčius? Kas sukuria laisvę jų pasirinkimui? Mano manymu, visa tai suteikia vis labiau progresuojančios naujosios technologijos. Žmogui reikia vis mažiau pastangų, darbo susikurti savajai aplinkai. Tokiu būdu vertybės tampa...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!