Ištrauka:
Gamta apima visą mus supantį materialų pasaulį, visa, kas yra natūralu, nepaliesta žmogaus, kas gyva egzistuoja aplink mus. Žmogus - tai tik nedidelė būtybė prieš gamtos begalybę bei jos jėgą ir net savo nuostabiausiomis svajomis, darbais ir išradimais žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą. Tačiau laikai keičiasi, ir anksčiau žmogų bauginusi gamta ima pati jo bijoti. Kaip dabar galėtume pavadinti žmogų - gamtos draugu ar jos priešu? Priešas, mano nuomone, tinkamesnis pavadinimas.
Dabartinė suardyta gamtos pusiausvyra stipriai pakeitė žmogų. Romualdo Granausko apysakoje „Gyvenimas po klevu“ nagrinėjama žmonijos praeitis, kuri palyginama su negailestinga dabartimi. Autorius skiria dvi erdves - senojo kaimo ir naujosios gyvenvietės. Pagrindinė apysakos veikėja Kairienė yra tarsi tarpininkė tarp šių dviejų pasaulių. Palikusi savo ramius, jaukius, mielus namus kaime, ji išeiną į pilką, niūrų, grėsmingą miestą. Ši kelionė simbolizuoja senojo, normalaus, natūralaus pasaulio nykimą, santykių tarp tų, kurie gyvena Žemėje, pažeidimą, ryšio su viskuo, kas buvo, praradimą. Iš tiesų šiuolaikinis žmogus nebejaučia tokio stipraus ir glaudaus ryšio su gamta, koks jis buvo kadaise. Jis nebesaugo, nebeįvertina gamtos taip, kaip ją vertino senoliai.
Gamta apima visą mus supantį materialų pasaulį, visa, kas yra natūralu, nepaliesta žmogaus, kas gyva egzistuoja aplink mus. Žmogus - tai tik nedidelė būtybė prieš gamtos begalybę bei jos jėgą ir net savo nuostabiausiomis svajomis, darbais ir išradimais žmogus negali sukurti ko nors puikesnio už gamtą. Tačiau laikai keičiasi, ir anksčiau žmogų bauginusi gamta ima pati jo bijoti. Kaip dabar galėtume pavadinti žmogų - gamtos draugu ar jos priešu? Priešas, mano nuomone, tinkamesnis pavadinimas.
Dabartinė suardyta gamtos pusiausvyra stipriai pakeitė žmogų. Romualdo Granausko apysakoje „Gyvenimas po klevu“ nagrinėjama žmonijos praeitis, kuri palyginama su negailestinga dabartimi. Autorius skiria dvi erdves - senojo kaimo ir naujosios gyvenvietės. Pagrindinė apysakos veikėja Kairienė yra tarsi tarpininkė tarp šių dviejų pasaulių. Palikusi savo ramius, jaukius, mielus namus kaime, ji išeiną į pilką, niūrų, grėsmingą miestą. Ši kelionė simbolizuoja senojo, normalaus, natūralaus pasaulio nykimą, santykių tarp tų, kurie gyvena Žemėje, pažeidimą, ryšio su viskuo, kas buvo, praradimą. Iš tiesų šiuolaikinis žmogus nebejaučia tokio stipraus ir glaudaus ryšio su gamta, koks jis buvo kadaise. Jis nebesaugo, nebeįvertina gamtos taip, kaip ją vertino senoliai.
Apie mūsų senolių požiūrį į gamtą rašė ne vienas lietuvių rašytojas. Kristijono Donelaičio poemoje „Metai“ galime pastebėti ryškią gamtos ir žmogaus paralelę. Senovėje miškuose žmogus jausdavosi kaip namuose, juose atrasdavo ramybę, gėrėdavosi paukščių čiulbėjimu, džiaugdavosi pavasarį atbudusia gamta: „O štai ir taipo parvargęs nieks nedejavo/Bet visi visur sumišai šokinėdami džiaugės“. Ypač svarbų vaidmenį atlikdavo saulė, gamtos širdis, gyvybės žemėje palaikytoja,...
Šį darbą sudaro 477 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!