Žmogiškumo ir smurto susidūrimas Apučio novelėse

Vienas žymiausių XXa. antrosios pusės lietuvių rašytojas Juozas Aputis novelėje „Šūvis po Marazyno ąžuolu“ atskleidė, kaip greitai kritinėse situacijose galima netekti žmogiškumo. Šio kūrinio tikslas parodyti, kaip žmogus nepajėgia pasipriešinti smurtui ir pereina į „blogio pusę“. Seno šuns egzekuciją gali įvykdyti tik vertybių neturintis žmogus, šiuo atveju tai pienininkas. Jis be sąžinės, išdidus beširdis, nė nemirktelėjęs nušauna Marazyno senąją kalytę ir didžiuodamasis žygiuoja namo. Nė vienas iš veikėjų nereaguoja ir nesipiktina, nes patys yra išsigandę. Net senis Vinculis, kurį autorius stengėsi parodyti kaip titaną, nors ir šokiruotas, apimtas baimės, išsižada amžinųjų vertybių, nesipriešina ir netrukus pereina į „stipriųjų“ pusę. Nė žodžio neištaria apie įvykdytą šuns egzekuciją, kurią stebėjo net maži vaikai. Vienintelis autorius sunerimsta, vadinasi, jis dar nėra praradęs žmogiškumo. Novelėje susidūrimas su smurtu skatina nebūti abejingiems, sudrausminti, kai blogis ima įsiviešpatauti bei priešintis, kai žmogaus dorybės menksta. Tačiau nė vienas personažas nėra toks dvasiškai stiprus ir taikstosi su tironiškomis aplinkybėmis. Taigi žmogiškumas yra viena svarbiausių vertybių, kurią turi puoselėti žmogus net ir žiauriausiose situacijose, kad išliktų doras.
Kartais žmogiškumas prarandamas norint išsiskirti iš minios bei parodyti savo galią ir tai aiškiai vaizduojama kitoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!