Namų darbai

Žmogiškojo pažinimo šaltiniai

10   (1 atsiliepimai)
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 1 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 2 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 3 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 4 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 5 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 6 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 7 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 8 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 9 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 10 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 11 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 12 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 13 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 14 puslapis
Žmogiškojo pažinimo šaltiniai 15 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 FILOSOFIJOS KONTROLINIS DARBAS ŽMOGIŠKOJO PAŽINIMO ŠALTINIAI UTENA 2005 PLANAS Įvadas..........................................................................................................................3 1. Egzistencijos rūpestis..........................................................................................................4 1.1. Estetinė egzistencija.........................................................................................................5 1.2 . Etinė egzistencija............................................................................................................5 1.3. Religinė egzistencija........................................................................................................6 2. Žmogus kaip „egzistencija“..............................................................................................7 3. Laisvės samprata...............................................................................................................8 4. Žmogaus egzistencijos realizavimasis.............................................................................11 5. Žmogaus egzistencijos ribinės situacijos.........................................................................11 Išvados...................................................................................................................................14 Naudota literatūra..................................................................................................................15 ĮVADAS „Filosofija“ – graikų kilmės žodis, reiškiantis išminties meilę. Filosofija aiškinabūties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi. Nagrinėdama pažinimo pagrindus ar principus filosofija tyrinėja, ką ir kaip žmogus pažįsta, ar gali pažinti, taigi aiškina žmogaus pažintinį santykį su pasauliu. Žinoma, pažinimas nėra vienintelis žmogaus santykio su pasauliu būdas, nes jis pasaulį ne tik pažįsta, bet ir keičia, kuria, gyvena.Žmogų domina ne tik išorinis pasaulis, bet ir jis pats (jo mąstymas, jausmai, idealai, siekiai, poelgiai), todėl aišku, kad filosofui rūpi ne tik žmogaus santykis su pasauliu, bet ir su pačiu savimi. Puikiai tai suprasdamas garsus vokiečių filosofas Immanuel Kant (Kantas,1724-1804) pabrėžė, jog visų pirmafilosofą turi dominti štai tokie klausimai: „1. Ką aš galiu žinoti? 2. Ką aš privalau daryti? 3. Ko aš galiu tikėtis? 4. Kas yra žmogus?“ (Kantas I. Grynojo proto kritika. V., 1982. p. 551) Nesunku įžvelgti, kad šie klausimai kartu yra ir patys svarbiausi mūsų gyvenamojo meto klausimai. Klausimas „kas yra žmogus?“ parodo pagrindinį filosofavimo principą – apimti viską. Žmogaus paties savęs pažinimo klausimas šiuolaikiniame pasaulyje itin suaktualėja, nes mūsų žinojimo, veikimo ir tikėjimo krizė skatina iš esmės suabejoti tradicine žmogaus koncepcija, būtent, kad jis yra protinga būtybė, gamtos valdovas ir kartu istorijosraidos pradinis taškas bei tikslas. Danų filosofas Sorenas Kierkegaardas (1813-1855) iškėlė nepalyginamą žmogaus individuališkumą. Jis diskusijos objektu padarė visiškai naują dimensiją, būtent egzistenciją. Tai tarpinis būvis tarp mąstymo ir būties. Egzistencializmas savotiškai naujojoje filosofijoje turi vietą, panašią į tą, kurią graikų filosofijoje turėjo Sokratas. Vėliau, viduramžių filosofijoje, filosofinio mąstymo charakterį itin pabrėžėšv. Augustinas ir šv. Bonaventūro. Savo laiku mažai vertintas Kierkegaardas susilaukė didelio susidomėjimo vėliau, kai XIX ir XX amžių sankirtoje kilo stiprus sąjūdis prieš ankstesnį perdėtą pasitikėjimą protu, kada dėmesys iš naujo nukrypo į moralinę tikrovę. Ypatingą poveikį šiuo laiku įgijo F.Nietzsche`s (1844-1900) antžmogio filosofija, iškėlusi valią pagrindiniu žmogaus egzistencijos veiksniu. Tokiame istoriniame fone, susirūpinus žmogiškosios egzistencijos klausimu, iškilo egzistencializmas. Egzistencializmo iškilimas yra susijęs su nauju metafizinio rūpesčio išbudimu po vadinamosios scientizmo epochos, kurioje tikėta atskiruosius mokslus galinčius pakeisti žmogaus filosofinįrūpestį savimi pačiu. Pirmasisdabartinio egzistencializmo pagrindines pozicijas sistemingai išdėstė Martin Heidegger veikale „Būtis ir laikas“, pasirodžiusiame 1926 m. Netrukus pasirodė Karlo Jasperso trijų tomų „Philosophie“ (1932), davusi šio antrojo egzistencializmo atstovo sistemą. Jau tarpukario metu susilaukęs didelio dėmesiotarp filosofų ir visuomenėje, egzistencializmas nauja jėga po antrojo pasaulinio karo pasireiškė Prancūzijoje. Čia J.P.Sarte privalau egzistuoti, kad galėčiau mąstyti, ir privalau galėti mąstyti, kadjame egzistuočiau“ (S.Kierkegaard`as, 1976). Danų filosofas, laikomas egzistencializmo pradininku Sorenas Aabye`is Kierkegaard`as Descartes`o formulę „mąstau, taigi esu“ skaito iš kito galo ir teigia, kad egzistavimas yra pirmesnis dalykas: jis – mąstymo sąlyga. Nors egzistavimas (t. y. buvimas šiuo atskiru žmogumi), pasak S.Kierkegaard`o, ir nėra toks tobulas bruožas palyginti su amžinuoju idėjos gyvenimu, visdėlto visiško nebuvimo atžvilgiu tai yra tobulybė. Tokia tarpinė būsena ir yra egzistavimas, labai pritinkantis tarpinei būčiai, kokia yra žmogus. Taigi, kaip bus spėjama mąstymo ir būties tapatybe tuo atveju, kai susidursime su konkrečia egzistencijos rūšimi – atskiru egzistuojančiu žmogumi? Ar aš esu gėris už tai, kad manau toks esąs, ar esu geras už tai, kad mąstau gera? Tik jau jokiu būdu aš nesu dėl to, kad apie tai mąstau! Šiuo atveju egzistencija perskiria idealiąją mąstymo ir būties tapatybę, teigia S.Kierkegaard`as. S.Kierkegaard`as prikša visai tradicinei filosofijai (gal tik išskyrus Sokratą ir prieš Sokratą gyvenusius filosofus), ypač Hegeliui, kad jie vardan mąstymo yra užmiršą egzistavimą. Egzistencija S.Kierkegaard`ui – tai integralus žmogaus būvis: mąstymo, velios jausmų, o svarbiausia – ir veikimo vienovė. Kiekvieną akimirką ta vienovė turi būti vis iš naujo kuriama. Todėl egzistavimas yra savęs paties kūrimas savo būtyje, nuolatinis santykis su pačiu savimi, su pasauliu ir su Dievu. Hegelio aptartą procesą S.Kierkegaard`as taiko konkrečiai atskiro žmogaus egzistencijai ir vadina ją tapimo savimi procesu. Jis apibūdina žmogų kaip begalybės ir baigtumo, kaip laikinumo ir amžinumo, kaip laisvės ir būtinumo sintezę. Žmogus yra prieštaravimų kompleksas. Bet toks kompleksas dar nereiškia, kad yra jis pats. Tik jo laikysena šio santykio atžvilgiu apibrėžia jį, kaip jį patį. Ne vien reflektuodamas jis išsaugo savo prieštaringą struktūrą, nulemiančią jo egzistenciją, o kasdien praktiškai veikdamas. Santykis su realybe negali būti grindžiamas vien mąstymu, nes mąstymo turinys visuomet yra tik realybės sąvoka, o ne pati realybė, kuriai refleksija yra „neįdomi“. Tuo tarpu žmogiškasis „aš“, kaip sąmonė, yra suinteresuotas, jis yra tarp tų prieštarų ie privalo nusistatyti tokio savo „buvimo – tarp“ atžvilgiu. Tik tas, kuris yra nusistatęs santykį su savimi pačiu, yra asmuo. Tokį santykį žmogus atranda „arba pats, arba jį nustato kažkas kitas“. Pagal S.Kierkegaard`ą, asmens pagrindas yra Dieve. Tikėdamas žmogus pripažįsta tą Dievo nuostatą, arba gali neigti savo ryšį su Dievu – tuomet jis praranda savo egzistenciją. Pagal tai, kaip žmogus traktuoja savo santykį susavimi pačiu, su kitais žmonėmis ir su Dievu, S.Kierkegaard`as išskirias tris egzistencijos stadijas. 1.1. Estetinė egzistencija Estetinėje arba grynai juslinėje stadijoje žmogų sąlygoja jo prigimtis. Žmogus, nepajėgdamas realizuoti savęs paties, tarsi ištirpsta pasaulyje. Jis neaktyvus, jo gyvenimas – tai pasyvus susitaikymas su viskuo, kas beatsistiktų. Vienintelis siektinas gėris – patenkinti savo poreikius. Dauguma žmonių taip ir nepakyla virš šios stadijos. Bet kai kuriems vis dėlto pasiseka apsispręstiir išlaisvinti iš priklausomybės pasauliui. Jie atsisako to, kas jusliška dėl to, kas dora. 1.2. Etinė egzistencija Ši stadija –tai savęs pažinimo ir savęs realizavimo stadija, reikalaujanti aiškaus apsisprendimo: arba – arba.Etikos srityje negali būti kompromisų. Bet juo labiau žmogus gilinasi į save patį, tuo sąmoningiau išgyvena savojo „aš“ baigtinumą ir ribotumą. 1.3. Religinė egzistencija Iš baigtinumo ir begalybės pačiame žmoguje dialektikos randasi religinės egzistencijos stadija. Pasiekti ją savo jėgomis žmogus negali, nes to galimumo sąlyga yra šalia jo egzistencijos. Jos šaknys Dieve. Tiktai tikėjimas atverčia amžinybės mastą. Šioje egzistencijos stadijoje žmogaus „aš“, kiek jis santykiauja sukitu, būtent su Dievu. Šiuo atveju žmogus patenka į paradoksalią situaciją: savo santykio su Dievu akivaizdoje jis turi išnykti kaip baigtinis „aš“, apiplėšti pats save; „padarydamas vietos Dievui ateiti“ jis privelo tapti atviras absoliutui. Toks santykis, susiejęs žmogų su absoliutu, suteikia jam begalinį tikrumą tuo, kad žmogus, sąmoningai žinodamas gyvenąs Dievui, tampa žmogiškuoju pačiu savimi, tokiu, kokio jo nori Dievas. Perėjimas nuo vienos egzistencinės pakopos prie kitos nėra tolygus, o vyksta su peršokiais, nes turi būti įveiktos atskirų stadijų prieštaro. Kiekvienam šuoliui reikalingas tam tikras apsisprendimas, tai visuomet yra tam tikra rizika. Būti savimi ir būti su Dievu reikia ryžtis. Todėl pagrindinis S.Kierkegaard`o reikalavimas skamba taip: „Be jokios baimės reikia ryžtis būti žmogumi“. Filosofai, kuire iškelia naują egzistencijos matmenį filosofijoje, vadinami egzistencialistais. Pirmasisiš jų ir buvo S.Kierkegaard`as. Jo filosofija sukasi apie subjektą, nors jis pats yra nepažįstamas, nes jis nėra pažinimo objektas. Kitaip negu idealistams, kurie subjektą suvokė kaip viso filosofavimo principą, egzistencialistams subjektas visuomet yra neapibrėžtas ir nusakomas abstrakčiai. S.Kierkegaard`o, taip pat Nietzsche`s ir Sartre`o filosofijos pagrindinis rūpestis – individo realizavimasis. Toks buvo ir Sokrato esminis troškimas. S.Kierkegaard`uiindividas gali realizuotis tik santykyje su Dievu, o Nietzsche ir Sartre palieka žmogų visiškai sau. Jis yra „anapus gėrio ir blogio“, nes jam „Dievas yra miręs“. Egzistencijos filosofija – labai skirtingų asmenybių grupės kūryba. Bendras visųegzistencialistų bruožasyra egzistencinis mąstymas. Tai mąstymas, kuriam rūpi individo egzistencija, kuris norėtų, kad ir tas individas ja susirūpintų, mąstymas, atsisakęs vien teorinio požiūrio į pasaulį. Vokiečių egzistencialistas Karlas Jaspersas aiškiai yra nuošalyje nuo minėtųjų filosofų ir nenorėtų, kad jo filosofija būtų vadinama egzistencializmu. Pagrindinė egzistencijos filosofijos problemayra objektyvistinis žmogaus ir jo egzistencijos traktavimas. 2. Žmogus kaip „egzistencija“ Egzistencializmas, arba egzistencinė filosofija, yra dabarties filosofijos rovė, kurios pagrindinis rūpestis žmogiškosios egzistencijos klausimas. Jis nuo tradicinės metafizikos skiriasi tuo, kad jam pirmiausia rūpi ne loginė būties analizė, o paties žmogaus padėtis pasaulyje ir santykis su būties pagrindu. Tuo būdu egzistencializmas savo pagrindu yra visų pirma žmogaus prasmės filosofija. Pagrindinis egzistencializmo nusistatymasyra nepalyginamas žmogaus savitumas, išsiskyrimas iš visos gamtinės visumos. Jis negali savęs sutapatinti su tuo, kas pripildojį biologine būtimi. Nors ir yra žmogaus kūne, bet nėra kūnas: jei būtų kūnas, būtų tik gyvulys. Juk žmogus netampa gyvuliu net tada, kai sugyvulėja prarasdamas žmogiškąją vertę. Egzistencijos sąvoka žymi žmogausindividualybės nepakartojamumą. Egzistencija – tai toji sąmonės pusė, kuri sudaro žmogaus individualiosios būties branduolį, darantį jį pačiu savimi, kuriuo remdamasis atskleidžia bei projektuoja save, kaip neatstovaujamą ir nepakeičiamą. Kai vadinamoji gyvybės filosofija šaukė žmogų grįžti į gamtą kaip į vietą, kurioje žmogus gali rasti paguodą, ramybę, tai egzistencializmas randa gamtą esmiškai žmogui svetimą, negalinčią nuveikti žmogaus vienišumos. Vietoj grįžimo į gamtą, egzistencializmas skelbia žmogaus grįžimą į save patį. Buvimas „savimi pačiu“ nėra naujas būties sluoksnis, kuris prisidėtų prie kitų būties sluoksnių, kurie apsprendžia žmogų (gyvybė, sąmonė, dvasia). Greičiau, užuot buvęs naujas būties sluoksnis, „savimi pačiu“ buvimas yra tam tikras žmogaus santykis su tuo, kas jis yra patirtinėje tikrovėje. Tai „vienybės ir tapatybės“ santykis: nors ir jaučiasi viena su tuo, kuo yra pasaulyje, bet nesutinka būti į tai suvestas. Savo gelmėse žmogus yra daugiau negu tai, kuo reiškiasi pasaulyje: visa tai, kuo yra objektyviai, tėra kūnas, per kurį galima eiti į pasaulį. Žmogus yra daugiau negu visa pažįstama. Egzistencija yra ir tasai principas, kuriuo žmogus renkasi save patį, nelygstamai sutapdamas su savo istorine situacija („tapatybė su manim pačiu“). Ypatingą vietą egzistencijos filosofijos panoramoje užima Karlas Jaspersas. Pasak jo, egzistencija – tai kiekvienam esančiajam priklausantis buvimas, o atskiro žmogaus, kaip individo, egzistencija tiek, kiek jis, būdamas laisvas, realizuoja save peržengdamas įprastines savo pasaulio sąlygas. Pasak Jasperso, žmogų apibrėžia keturios dimensijos: „esamybė“ – kai žmogų valdo biologiniai dėsniai, jis pasineria į kasdienius rūpesčius, planuoja ir dirba, „sąmonė apskritai“- kai asmens lygmeniu jis daro logines išvadas, „dvasia“ – jis formuojasi visų pripažįstamas idėjas, teikiančias prasmę ir orientaciją asmenybei ir sąmonės srautui, kuria institucijas, būtinas visuomeniniam žmonių bendrabūviui, „egzistencija“ – kai žmogus išsiveržia virš to, kas pasauliška, pereina į transcendenciją, kurią Jaspersas vadina Būtimi. Būtis, pasak jo „niekuomet netampa pasauliu, bet būdama jame kažką jam kalba“. Žmogus priartėja prie egzistencijos tik tuomet, kai peržengia visus praktinius, naudingus, mokslinius ar visuomeninius tikslus. Jis įgyja savo paties būtį ne paprastai prisitaikydamas prie pasaulio, o besąlygiškai paklusdamas reikalavimams ir būtinai apsispręsdamas. Susidūrus su aplinkiniu pasauliu sugrįžtama į save ir paaiškėja, kad esi vienas ir tik savimi gali pasikliauti. Tokioje būsenoje žmogus gali pažinti laisvę (apie tokią galimybę užsimena Heideggeris bei Sartre‘as). Kas yra žmogus šioje savo vienišumoje? Žmogus yra laisvė, - bendras visų egzistencialistų atsakymas. Laisvas yra žmogus pačiame savo pagrinde, ne duotas, kaip visi daiktai, o pats sau patikėtas. 3. Laisvės samprata Kam Jaspersas teikia egzistencijos vardą, yra ne kas kitas kaip laisvė. „Laisvės dėkaegzistenciją subjektas patiria savo vidumi, ji tampa jau nebepasklidusi, iliuzinė ar beprasmė

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 4003 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
15 psl., (4003 ž.)
Darbo duomenys
  • Filosofijos namų darbas
  • 15 psl., (4003 ž.)
  • Word failas 114 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį namų darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt