Žmogiškasis kapitalas ir jo ekonominė vertė

Darbo tikslas – sužinoti, kas tai yra žmogiškasis kapitalas, apžvelgti mokymosi sistemos ypatumus ir jo reikšmę, panagrinėti žmogiškojo kapitalo ekonominę vertę.
• Intelektualaus kapitalo valdymas, kuriant aukštesnę pridėtinę vertę
• Ką reikia padaryti, kad žmogiškasis kapitalas neštų organizacijai kuo didesnę naudą?
Žmogiškojo kapitalo samprata
Šiuolaikiniai ekonomistai vis plačiau pradeda kalbėti apie žmogiškąjį kapitalą, kuris labai artimai susijęs su darbo jėgos ir verslumo veiksniais. Ši sąvoka suprantama kaip teorinis ir praktinis išsilavinimas, didinantis darbo pajėgumą. Žmogiškasis kapitalas turi dvi savybes, būdingas fiziniam kapitalui :
1)jis reikalauja kantriai laukti visą mokymosi laikotarpį, kol besimokantis negamina prekių ir paslaugų;
2)vėliau padidėja gamybinis jo pajėgumas, nes labiau išsilavinęs darbuotojas gamina daugiau ir kokybiškiau negu mažiau kvalifikuotas.
Žmogiškojo kapitalo sąvoka turi savo istoriją. Mokslinėje literatūroje jis apibūdinamas įvairiai. Kai kurių mokslininkų išskirtos žmogiškojo kapitalo sąvokos pateiktos 1 pav.
1 pav. Mokslininkų išskirtos žmogiškojo kapitalo sąvokos
Mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistema
Visą švietimo sistemą sudaro trys dalys: bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo. Derinant su jomis yra skiriamos aštuonios išsimokslinimo pakopos:
0 lygmuo – ikimokyklinis lygis (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos);
I lygmuo – pradinis mokymas (pradinio ugdymo programos);
II lygmuo – pagrindinis mokymas (pagrindinio ir alternatyvaus ugdymo programos, pagrindinio profesinio mokymo – I pakopos programos, suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklos);
III lygmuo – vidurinis mokymas (vidurinio ugdymo ir gimnazijos programos, pagrindinio profesinio mokymo II ir III pakopos programos, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programos);
IV lygmuo – aukštesniojo ir aukštojo išsilavinimo nesuteikiantis povidurinis mokymas (pagrindinio profesinio mokymo IV pakopos programos);
V lygmuo – aukštesnysis mokslas (aukštesniųjų studijų programos);
VI lygmuo – aukštasis mokslas (bakalauro studijų programa, magistrantūros programos, universitetinės pagrindinių profesinių studijų programos.
VII lygmuo – doktorantūra (doktorantūros programos).
Pertvarkos vyksta visose gyvenimo srityse, ne išimtis ir švietimas. Atsiranda vis daugiau gimnazijų, išsiskiria humanitarinio ir realinio profilio mokyklos. Miestuose susikūrė universitetai, juose rengiami bakalaurai, diplomuoti specialistai, magistrai bei mokslų daktarai.
Mokslo bakalauras – tai pirmasis aukštąjį išsilavinimą patvirtinantis kvalifikacinis laipsnis. Bakalauro studijų programos rengiamos, orientuojantis į Europos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!