Laisvosios ekonominės zonos ir jų vaidmuo

Respublikos ekonominio savarankiškumo įgyvendinimas ir su tuo susijusi ekonominė reforma pareikalavo spręsti daug netradicinių uždavinių. Prekinių – piniginių santykių atgaivinimas, vartojimo reikmenų ir gamybos priemonių, darbo jėgos, investicijų ir vertybinių popierių rinkos sukūrimas – tai procesas, vykstantis integruojantis Lietuvos ekonomikai į pasaulinę ūkio sistemą. Čia ypač svarbę reikšmę turi užsienio kapitalo pritraukimas bei prielaidų, jam efektyviai funcionuoti, sūkurimas. Viena iš tokių formų, radusi platų pritaikimą visame pasaulyje, yra laisvų ekonominių zonų kūrimas.
Laisvosios ekonominės zonos ir juose galiojančios ypatingos ūkininkavimo taisyklės sukuria prielaidas per palygint trumpą laiko tarpą pakelti parinktos teritorijos gamybines jėgas į kokybiškai naują lygį, išvystyti miestų infrostruktūrą, įsisavinti pažangiausias užsienio šalių gamybos technologijas ir procesus.
Laisvoji ekonominė zona – tai šalies teritorijos dalis, kurioje įmonės ir ūkinės organizacijos funkcionuoja lengvatinėmis apmokestinimo, finansavimo, kreditavimo ir nuomos sąlygomis. Jos kuriamos tam, kad, veikiant šioms lengvatinėms sąlygoms, tam tikroje ūkio dalyje būtu galima sudaryti aukštesnį “slėgį”, kuris vėliau savo ruožtu daro poziatyvią įtaką visos valstybės ekonomikos efektyvumui. Zonoje esančios įmonės turi eksteritorialumo teisę nacionalinių ekonominės teisės normų atžvilgiu, o jų ūkinė veikla reglamentuojama specialiomis, tik tai zonai skirtomis, juridinėmis normomis.
Ekonominės zonos dydį paprastai apsprendžia ūkiniai ir geografiniai veiksniai. Jų plotas svyruoja nuo kelių hektarų iki kelių šimtų kvadratinių kilometrų. Laisvoji ekonominė zona gali būti uosto arba sausumos transporto mazgo teritorija, miestas arba jo rajonas, turizmo centras ir panašiai. Kartais didelio ploto laisvos ekonominės zonos būna salose. Laisvoji ekonominė zona dažnai vienaip ar kitaip izoliujama nuo likusios šalies teritorijos – steigiami pasienio kontrolės postai, nustatomi atitinkami migracijos apribojimai, mažesnės zonos kartais net aptveriamos ir panašiai.
Laisvųjų ekonominių zonų formos ir funkcijos, jų ekonominė struktūra bei ūkio reguliavimo sistemos yra labai įvairios. Tai laisvos nuo muitų uostų teritorijos, eksporto zonos, laisvosios prekybos zonos, komercinės veiklos centrai, specialios paskirties ekonominiai rajonai ir taip toliau.
Nepaisant šios formų įvairovės, visiems laisvųjų ekonominių zonų tipams bendras bruožas yra tas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!