Vyriausybės vaidmuo ir jo svarba ekonomikoje

Įvadas Koks vaidmuo ekonomikoje turėtų būti skirtas vyriausybei? Ką gali išspresti rinka, o kokias problemas turėtų spręsti vyriausybė? Šie sudėtingi ir diskutuotini klausimai keliami nuolatos. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šalies ekonomika pradėta pertvarkyti pagal laisvosios verslininkystės principus. Akivaizdu jog kartu kito ir valstybės vaidmuo. Socializmo sąlygomis visus ekonomikos tvarkymo reikalus sprendė valstybė. Jai priklausė ir pagrindiniai gamybos ištekliai. Dabar gi jos dalyvavimas ekonomikos procesuose gerokai sumažėjo, pasikeitė to dalyvavimo pobūdis. Šio darbo tikslas yra išsiaiškinti pagrindinį klausimą: ,,Kokias problemas visiems mums geriausia spręsti, vykdant laisvuosus mainus rinkose, o kokias – kartu su valstybe?” Abu problemų sprendimo metodai turi savo pliusų ir minusų – savo sąnaudas ir naudą. Kai kuriais atvejais pasirinkimas esti akivaizdus. Pavyzdžiui, mes norime patys rinktis sau maisto produktus, tačiau šalies gynybą noriai pavedame valstybei. Mes negalime garantuoti kiekvienas savo saugumo skyrium, pirkdami šią paslaugą rinkoje. Tarp šių kraštutinių pozicijų išsitenka daugybė kitų variantų. Diskutuojant apie valstybės vaidmenį, kunkuliuoja aistros ir susiremia politinės stovyklos. Galutinę nuomonę apie tai turime susidaryti patys. Kad ir kokios būtų skirtingos nuomonės dėl valstybės vaidmens ekonomikoje, bemaž visi sutinka, kad valstybė privalo turėti tam tikras galias. Štai keli valstybei patikimi uždaviniai, kurių negali tinkamai išspręsti rinkos. • Sukurti įstatymus, kurie gintų privačią nuosavybę, ir garantuoti, kad jų būtų laikomasi. • Tvarkyti išorinius kaštus ir įvertinti naudą. • Skatinti konkurenciją rinkose. • Ginti vartotojų teises. • Garantuoti ekonominį saugumą. • Stabilizuoti ekonomiką. • Teikti viešąsias prekes ir paslaugas. Bet nepaisant laiko, vyriausybė vis dėlto atlieka didelę vaidmenį rinkoje. Laisvosios verslininkystės sąlygomis vyriausybės vaidmuo ekonomikoje išlieka svarbus. Vyriausybė kontroliuoja arba turi įtakos daugeliui ekonominių vyksmų, pavyzdžiui, išduoda leidimus statyboms, riboja importą ir licencijuoja kai kuriuos verslus bei darbus, vykdo socialinę politiką, rūpinasi valstybės ir jos piliečių saugumu. Vyriausybė taip pat yra ir stambi darbdavė. Vyriausybė kaip teisėjas. Kiekvienas vadovaujasi savo asmenine nauda, todėl reikalingas teisėjas, kuris nustato taisykles ir stebi, kad jos būtų vykdomos. Dar mokykloje besimokant, šiek tiek teko susipažinti su vyriausybės veikla ir mokytis ekonomikos teorijos, tad pasinaudojom jau turima informacija bei vadovėleis. Dar radom Lietuvos Respublikos Seimo interneto svetainėje patalpinta daug informacijos apie vyriausybės veiklą valstybės ekonomikoje. Taip pat daug idomios informacijos radome statistikos departamento prie LR Vyriausybės interneto svetainėje. Mūsų nuomone, kiekviena savo indėlį į šį referatą įdėjome vienodai. Abi pasiskirstėm darbus, ką kiekviena turi padaryti. Po to laisvalaikiu ar savaitgaliais susitikdavom, apsikeisdavom informacija ir abi padarydavom iškart vietoje. Pagrindiniai vyriausybės uždaviniai Sukuria įstatymus, kurie gina privačią nuosavybę ir garantuoja jų laikymąsi. Rinkos pačios „žaidimo taisyklių“ nenustato,neapibrėžia, kas yra privati nuosavybė, ir jos nesaugo. Nesant aiškių ir garantuotų teisių į nuosavybę, žmonės negali laisvai mainytis rinkose. Pavyzdžiui, jeigu teisė į nuosavybę nebūtų ginama, žmonės visą laiką būgštautų, jog kas nors ateis ir atims jų turtą. Nebūtų akstino rūpintis savo ištekliais arba į juos investuoti. Jei būtų galima nesilaikyti sutarčių sąlygų, žmonės jų ir nesudarinėtų. Taigi garantuota teisė į privačią nuosavybę yra pagrindinė sąlyga plėtoti laisvosios verslininkystės principais pagrįstą ekonomiką. Sukurti pagrindines taisykles ir įstatymus bei teismų sistemą žmonės gali tik padedami valstybės. Tvarko išorinius kaštus ir įvertina naudą. Vyriausybei paliekamas išorinių kaštų ir naudos tvarkytojos vaidmuo. Išoriniai kaštai susidaro tada, kai, žmonėms priimant sprendimus, jiems netenka atlyginti visų alternatyviųjų kaštų, kurie yra susiję su žmonių pasirinkimu. Dalį šių kaštų prieš savo valią prisiima kiti. Kadangi sprendimus priimantiems žmonėms šie kaštai „praslysta pro šalį“, todėl ekonomistai vadina juos išoriniais kaštais. Rinkoms nekreipiant dėmesio į šiuos kaštus, to imtis gali vyriausybė ir priversti padengti juos tuos, kurie užkrauna šiuos kaštus ant kitų žmonių. Nauda irgi nepatenka į sprendimus piimančių žmonių akiratį. Žmonės pripažįsta tik jų tiesiogiai gaunamą naudą ir neskaičiuoja išorinės naudos, todėl vyriausybei tenka užsakyti ir finansuoti išorinę naudą duodančias programas. Ekonomistai tokiai naudai įvertinti vartoja išorinių pajamų sąvoką. Skatina konkurenciją rinkose. Konkurencija (lot. concurrentia 3. Fiskalinės politikos kurso internetinis puslapis, 1 paskaita. Fiskalinės politikos disciplina[interaktyvus]. [žiūrėta 2007 m. spalio 22 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!