Monopolijos ir valstybės santykis rinkos ekonomikoje

Per neilgą savo ekonominę istoriją pasaulis jau spėjo “atsikąsti” ir perdėtai centralizuoto rinkos reguliavimo (komunistinėse šalyse) ir radikaliai liberalios rinkos laisvės, kuri labai stipriai smogė trečiojo ir ketvirtojo XX a. dešimtmečių sandūroje Didžiąja depresija. Istorija parodė žmonijai, kad nei itin griežta rinkos kontrolė, nei visiškas jos išlaisvinimas pagal “laissez faire” principą ir leidimas viską tvarkyti “nematomai rankai” nesuteikia trokštamų rezultatų (bent jau ne visais atvejais), o kartais netgi gali turėti skaudžių pasekmių viso pasaulio ekonomikai. Todėl moderniose šiuolaikinėse valstybėse suprasta, jog rinkoje reikia taikyti ne grynuosius, o mišrius rinkos ir valstybės santykių modelis ir dar aiškiau suvokta, kad kiekvienam atvejui reikia parinkti individualų problemos sprendimą.
Tokia pati situacija susidarė ir valstybės santykiuose su monopolija. Ir nors liberalizmo pradininkas ir teoretikas Adamas Smitas ją beatodairiškai kritikavo, o komunizmo ir socializmo šalininkai garbino, monopolijos ir jos santykio su valstybe negalima vertinti vienareikšmiškai, jau vien dėl tos priežasties, kad, monopolija monopolijai nelygi. Todėl šiame darbe pasistengsime panagrinėti monopoliją, jos rūšis bei santykius su valstybe. Be to pamėginsime įsigilinti į tai kaip ji reguliuojama, reglamentuojama ir apskritai traktuojama šiuolaikinėse valstybėse.
trečdalis pasiūlos tenka vienam gamintojui, rinka jau sudaro monopoliją.2” Taigi šiuo atveju buvimas monopolistu nėra toks retas dalykas. Praktinėje ekonomikoje šiuolaikinėse valstybėse monopolija dažniau suprantama būtent pagal pastarąjį apibrėžimą, kuriuo be to yra vadovaujamasi kuriant konkurencijos, rinkos reguliavimo bei antimonopolinius įstatymus. Ir tai iš tiesų daroma pagrįstai, nes pardavėjo, užimančio apie trečdalį rinkos, galimybės ir galia yra labai panaši į grynojo monopolisto. Juk vieni iš pagrindinių monopolijos bruožų yra pasiūlos koncentracija ir gebėjimas keičiant parduodamos produkcijos kiekį keisti kainą (tai vadinama monopoly power – monopolijos valdžia3). Čia galime pasitelkti vieną pavyzdį, pagrindžiantį paskutiniosios sąvokos teisingumą. Naftą eksportuojančių šalių organizacija OPEC (Organization of Petroleum Exporting Countries), kuriai priklauso daugelis (tačiau ne visi) stambiausių naftos gavėjų, tokių kaip Saudo arabija, Kuveitas, JAE, nors ir nėra vienintelė naftos tiekėja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!