Žmogaus teisių samprata ir esmė

 Turinys ĮVADAS.....................................................................................................................................3 1.Žmogaus teisių samprata ir esmė............................................................................................4 2.Žmogaus teisių raida formavimosi etapai...............................................................................5 3.Žmogaus teisės Lietuvos Respublikos Konstitucijoje............................................................9 4.Žmogaus teisių klasifikavimas..............................................................................................16 4.1.Socialinės – ekonominės teisės..................................................................................17 4.2. Politinės teisės...........................................................................................................18 4.3. Pilietinės ( asmeninės) teisės.....................................................................................20 4.4. Kultūrinės teisės........................................................................................................21 5. Žmogaus teisių ir laisvių ribojimas bei ribojimo problemos...............................................22 6.Žmogaus teisių apsauga........................................................................................................24 7. Žmogaus teisių ir laisvių garantija.......................................................................................26 8. Vaikų teisės Lietuvoje..........................................................................................................29 IŠVADOS................................................................................................................................31 Literatūra.................................................................................................................................32 Priedai.....................................................................................................................................33 ĮVADAS Šią temą pasirinkau todėl, kad norėjau daugiau sužinoti apie įvairias normas ir tarptautinius dokumentus, kurie reguliuoja tiek mano ir visų žmonių teises ir laisves, pareigas ir apsaugą, bei panagrinėti žmogaus teisių ribojimo problemas. Taip pat praturtinti savo žinių bagažą teisiniu bei istoriniu aspektu. Kursinio darbo tikslas išsiaiškinti kaip suprantama teisių sąvoka, kokios yra žmogaus teisės, kokia jų istorinė raida, klasifikacija, bei problemos. Žmogaus teisių tema yra labai plati, ir nėra vien teisininkų paskirtis. Tai viena populiariausių šiuolaikinės bendruomenės temų. Jas besaugančiomis už jas bekovojančiomis skelbiasi net tos valstybės, kurių pamatai suręsti pagal labiausiai žmogaus teisių nepaisančius kanonus, tos kurių teisėtvarka grįsta valstybės prioritetu prieš individą. O kiekvienam individui teisė yra moralinė sankcija pozityviam dalykui- laisvai veikti savo paties sprendimu, pagal savo tikslus, savo laisvu neprievartiniu pasirinkimu. Žmogaus teisės ir laisvės yra ne tik atskiros valstybės, bet ir visos žmonijos vertybė. Juk tiek daug problemų dar yra ne tik mūsų valstybėje, bet ir visame pasaulyje. Žmogaus teisių ir laisvių tema yra labai daug rašę tokie autoriai kaip T.Birmontienė, E. Jarašiūnas, N.Zamanienė ir kt. JAV Nepriklausomybės deklaracija 1776m. Sakoma kad: Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės sukurti lygūs ir visi jie Kūrėjo apdovanoti neatimamomis teisėmis, prie kurių priklauso gyvybė, laisvė ir laimės siekimas. 1. Žmogaus teisių samprata ir esmė Žmogaus teisės turi labai plačią politinę, filosofinę bei teisinę prasmę, jų sąvokos teisinis apibrėžimas yra visiškai įmanomas. Pati žmogaus teisių sąvoka kyla iš žmogaus moralinės prigimties ir piliečio santykio su valstybe pripažinimo, o įstatymai kurie reglamentuoja teisių principus nedviprasmiškai palaiko šią pagrindinę aksiomą. Žmogaus teises būtų galima apibrėžti kaip moralės, elgesio normas, visuomenines vertybes, kurių tikslas apsaugoti žmogaus orumą. Žmogaus teisės taip pat yra visuomeninės vertybės- laisvės, imunitetai ir privilegijos, kurių gali reikalauti žmogus ,,kaip savo teises“ kiekvienoje visuomenėje, kurioje jis gyvena.Ir kiekvienas individas turi tam tikras neatimamas ir teisiškai užtikrintas teises, apsaugančias jį nuo valstybės kišimosi bei vyriausybės piktnaudžiavimo savo valdžia. Tačiau ar valdžios atstovai ją supranta? Tikriausiai ne, nes mėgsta kištis ten kur nereikia, o kur reikėtų padėti žmogui tarsi užsimerkia ir apkursta. Šiuolaikinė žmogaus teisių ir laisvių samprata susiklostė filosofijos ir dviejų teisės doktrinų-prigimtinės ir pozitiviosios-raidos įtakoje. Prigimtinės teisės doktrina žvelgia į žmogaus teises kaip į neatskiriamas nuo individo teises, kurių ištakos- protas, dievo valia, žmogaus prigimtis. Pozityvumas žvelgia į žmogaus teises kaip į valstybes duotas, nustatytas įstatymų ar kitų teisės aktų. JTO Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 1 str. skelbia kad: ,,Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems suteiktas protas ir sąžinė ir jie turi elgtis vienas kito atžvilgiu kaip broliai“. Ši principinė nuostata pirmiausia orentuoja į prigimtinį žmogaus teisių supratimą. Žmogaus teisės yra neatskiriamos nuo žmogaus asmenybės. Doktrinoje išskiriamos ,,trijų kartų“ žmogaus teisės. Prie pirmos kartos priskiriamos individualios žmogaus teisės: teisė į gyvybę, laisvė, neliečiamybė ir kt. Antrai kartai priskiriamos kolektyvinės žmogaus teisės: tautų apsisprendimo teisė, teisė į laisvą gamtos turtais ir ištekliais disponavimą. Trečios kartos teisės apima teisė į taiką, vystimąsi, sveiką aplinką ir kt. Tačiau šios ,,trečios kartos“ teisės dar nėra pakankami apibrėžtos ir įpareigojančios. Galima drąsiai teigti, kad žmogaus teisės-turbūt yra šiuolaikinės civilizacijos esminė vertybė. Jos yra ne tik teisinė, bet ir filosofinė, politinė, dorinė kategorija. Apibendrindama norėčiau pasakyti sekant prigimtine žmogaus teisių samprata, žmogaus teisių katalogas, net ir formaliai įtvirtinus konstitucijose, niekada nebus baigtinis. O kiekvienas eilinis žmogus ,,Žmogaus teisių“ sąvoka interpretuos savaip. Gal tik nedidelė gyventojų dalis neturi ir neturės jokios nuomonės šiuo svarbiu klausimu. 2. Žmogaus teisių raida formavimosi etapai Žmogaus teisių atsiradimo istorija siekia seniausius laikus. Senovės Graikijos ir Romos humanistines idėjas, judėjų, krikščionių etiką. Bene pirmieji apie neatimamas ir ne visuomenės suteikiamas teises prakalbo stoikai. Jie išskyrė ius naturale ir ius gentium. Pagal pirmuosius – visi žmonės esą lygūs ir laisvi, kadangi prigimtiniai įstatymai įkūnija bendrąją gamtos tvarką- kosmosą o šis esąs protingas, dieviškas logas. Kiekvienas žmogus turįs to dieviškumo kibirkštį- sielą, todėl visi iš prigimties esą lygūs laisvos valios subjektai. Žemiškieji įstatymai –ius gentium-yra, pasak stoikų, formuluojami viešpataujant dvasios ir kūno vergams, todėl praktiškai nėra vilties, kad antrieji leistų laisvai reikštis tikrąjai žmogaus prigimčiai. Taigi stoikams ,,prigimtinės teisės“- universalios, žmogui suprantamos tačiau įmanomos patirti tik pasitraukus nuo daiktiškojo pasaulio- į save. Tai esąs vienintelis tinkamas kelias tikrąjai žmogaus esmei realizuoti. Renesenso epohos filasofija praturtino žmogaus teises nauju turiniu. Žmogaus suverenumo suvokimas, jo nepriklausymas nuo monarho valios tapo žmogaus teisių idėjų ištakomis. T.Hobssenas išplėtė prigimtinių teisių sąrašą jis įtraukė teisingumą, bešališkumą, kuklumą,gailestingumą ir kt. Jau XVIa.pradžioje Lietuvoje formavosi teisinė žmogaus teisių samprata. Prigimtinių teisių dvasia atsispindi I Statute. Jo preambulėje nurodoma, kad Statutas skirtas visiems pavaldiniams, kokio luomo jie bebūtų.Visi buvo teisiami pagal vieną rašytinę teisę. Žmogaus teisės yra daugiaplanė kategorija, turinti politinį, teisinį bei moralinį aspektus. Jos gimė kovoje su feodaline priespauda, politine, socialine ir religine nelygybe ir kuriant valstybę bei visuomenę, pagrįstas laisvės, lygybės ir brolybės idealais. Santykiai tarp valstybės ir jos piliečių buvo laikoma kiekvienos valstybės vidaus reikalu. Pirmieji aktai: • 1215 m.Anglijos teisės aktai: Magna Charta • Amerikos Nepriklausomybės Deklaracija (1776m.) • 1787 m.JAV Konstitucijos pirmosios 10 pataisų • Didžiosios Prancūzų Revoliucijos Žmogaus Deklaracija (1789 m.),(Ji išlieka vienu svarbiausiu žmogaus teises skelbiančiu aktu, nes joje suformuluotas reikšmingas žmogaus teisių katalogas. Šios deklaracijos nuostatos atsispindėjo daugelyje vėliau priimtų Europos valstybių konstitucijų ir tapo svarbiu konstitucinio reguliavimo komponentų.) • 1815 m. Jungtinės Karalystės sutartis „dėl prekybos vergais uždraudimo“ XIX a. pilietinės teisės buvo įtvirtintos, nors ir skirtinga forma, daugelyje demokratinių Europos ir Amerikos valstybių konstitucijų. Griežtai buvo laikomasi taisyklės, kad tik valstybės yra tarptautinės teisės subjektai, todėl tarptautinė teisė negali nustatyti individo teisių ir pareigų Istoriniame procese norėčiau išskirti labai svarbius ir reikšmingus kelis etapus: Antikinėje Graikijoje politines teises turėjo tik laisvieji Atėnų piliečiai. Jų dauguma varžė individo teises ir laisves. Buvo kišamasi į pačius intymiausius asmens reikalus, primetami skonio, elgesio, grožio kanonai. Vergai jokių teisių neturėjo. (XVII – XVIII a.) daugumos valdžią ima riboti konstitucijomis – valdžia imama riboti asmeninėmis piliečių teisėmis, kurių neleidžiama pažeisti jokiai net demokratiškiausiai valdžiai. XVII amžiuje kartu su humanizmo idėjomis formavosi žmogaus laisvių ir teisių teorija. Žanas Žakas Ruso 1672 m. paskelbė traktatą ,, visuomenės sutartis ‘‘ dėl kurios jis turėjo bėgti iš Prancūzijos. „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!