Viešoji kalba.
Klausimas apie žmogaus prigimtį ir esmę yra senas kaip žmonija. Skirtingos religijos ir filosofinės sistemos savaip mėgino atsakyti į šį klausimą, bet visi atsakymai turėjo bendrą bruožą: žmogaus esmė būdavo nusakoma, prigimtis apibrėžiama, bet ne iki galo. Kiekvienas prigimtį supranta savaip. Šiandien savo kalboje atskleisiu, kaip žmogaus prigimtį supranta ir apibūdina Mikalojus Daukša savo kūrinyje „Prakalba į malonųjį skaitytoją“ ir Jurgis Savickis novelėse „Vagis“, „Ad Astra“ .
Renesanso epochos humanistas, katalikų kunigas, pirmasis pradėjęs leisti lietuviškas knygas LDK – Mikalojus Daukša - supratęs kylančią grėsmę gimtajai kalbai, lenkų kalba parašė „Postilės“ „Prakalbą į malonųjį skaitytoją“ . „Prakalboje“ Daukša kelia gimtosios kalbos išsaugojimo, kaip tautos išlikmo sąlygos, problemą. Viena esminių vertybių, nuolat pabrėžiamų Daukšos prakalboje yra įgimti dalykai ir prigimtis. Daukšos suvokimu, žmogaus prigimtis yra tai, kas jį atskiria nuo kitų gyvų sutvėrimų, lygiai kaip įgimta kalba atskiria vieną tautą nuo kitos. Tėvų žemė, papročiai ir kalba Daukšos prakalboje ne tik pirmą kartą iškeliamos kaip svarbiausios ir neatskiriamos viena nuo kitos tautos tautą vienijančios vertybės, bet ir kaip „tarsi įgimti“ dalykai, kurių nepaisymą arba bandymą juos keisti jis lygina su dieviškosios pasaulio tvarkos ardymu: „Kas per keistenybės būtų tarp gyvulių, jeigu varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala – krankti kaip varnas, ožys – staugti kaip liūtas, o liūtas – bliauti kaip ožys? Dėl tokio savo būdo pakeitimo pranyktų savitumas, beveik pranyktų ir tokių įvairių gyvulių esmė ir prigimtis.“ M. Daukša prakalboje primena ir biblinę Babelio bokšto legendą: susimaišiusios kalbos neleido žmonėms pabaigti bendro darbo – pastatyti statinio, prilygstantčio Dievo didybei, ir kalbos bendrumo ir prigimtinių vertybių puoselėjimą pagrindžia galingų karalysčių pavyzdžiu: „Juk iš prigimties kiekvienas labiausiai linksta ir stipriai prisiriša tiek prie savo tautos ir kraujo, tiek ir prie savo kalbos. Antra vertus, kuo gi išsilaikė iki šiol ta didžioji Persijos karalystė, senovinė monarchija? Tiktai savo kalbos santaika.“ Taigi, anot...
Šį darbą sudaro 731 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!