Žmogaus poreikių hierarchija

ĮVADAS Kiekvienas žmogaus turi poreikių, kurie yra panašūs, bet tuo pat metu ir labai skirtingi. Poreikiai yra formuojami norų, kurie įvardijami kaip priežastis tam poreikiui atsirasti. Poreikis yra vidinio psichologinio ar socialinio trūkumo pojūtis. Žmogus pajutęs, kad jam kažko trūksta, automatiškai ieško kaip patenkinti tą atsiradusį trūkumą. Žmogaus poreikiai yra labai įvairūs. Vieni kyla iš tokių elementariausių gyvenimo būtinybių, kaip gyvybės palaikymo sąlygos. Kiti jų yra sudėtingesni ir labiau orientuoti į nebūtinas mūsų egzistavimo sąlygas, tačiau būtini, kad asmenybė jaustųsi komfortiškai ir pilnavertiškai. Šio darbo tikslai: 1. Išsamiau supažindinti su poreikiais, jų apibrėžimu ir atsiradimo sąlygomis. 2. Išnagrinėti A.Maslou poreikių hierarchijos piramidę, ją sudarančius poreikius ir jų esmę. 3. Išnagrinėti J. W. Atkinson trijų poreikių teoriją ir konkretizuotai aptarti kiekvieną iš teoriją sudarančių poreikių. 4. Supažindinti su mokslininkų mintimis apie šių dienų poreikius ir teorijų pasikeitimus šiuolaikinėje visuomenėje. POREIKIAI Poreikiu vadinama vidinė žmogaus būsena, psichinė ar nervinė įtampa, kurią sukelia jo egzistavimui būtinų dalykų trūkumas. Įtampa pašalinama tik patenkinus vienokį ar kitokį poreikį. Jausdamas kokį nors poreikį žmogus pirmiausia atkreipia dėmesį į aplinką, ieško būdų, kuriais būtų galima šio poreikio sukeliamą įtampą pašalinti ir savo veiklą nukreipia į tuos objektus, kurie, jo manymu, gali padėti tą poreikį patenkinti. Kiekvienas žmogus siekdamas patenkinti savo poreikį, elgiasi skirtingai. Pavyzdžiui, žmonės pasijutę išalkusiais gali pasirinkti įvairiausius elgesio variantus. Vieni, norėdami valgyti ir jausdami pasitenkinimą gaminti, greičiausiai pirmiausia gamins maistą ir tik po viso šio jiems malonumą teikiančio proceso eis skanauti savo patiekalo. Kiti, mėgstantys šurmulį, būdami komunikabilūs ir laikantys maisto gaminimą laiko švaistymu greičiausiai pasirinks pietus su kolegomis kavinėje. Ir tai tik keletas kraštutinių vieno iš poreikių – maitinimosi – pavyzdžių. Gyvenime galima atrasti dar daugybe skirtingų atveju su kiekvienu poreikiu. Bet kurį poreikį jaučiantis žmogus negali pašalinti įtampos, neturėdamas ryšio su aplinka, kadangi aplinka teikia informaciją, kurią kiekvienas priima ir suvokia savaip. „Informacija patenka į smegenis, kur mąstymo pagalba ji analizuojama ir interpretuojama: sprendžiami įvairūs klausimai, numatoma tolesnė veikla, vertinama informacija, kuriamos idėjos, formuojamos nuomonės, lyginama su turimais stereotipais ir t.t. Vėliau perdirbta informacija keliauja į poreikių sferą. “ (G.Jakubauskas, p.26). To pasiekoje žmogui kyla klausimas ar tai ką jis gauna atitinka jo poreikius ir taip mažina jaučiamą įtampą, kilusią iš vieno ar kito poreikio trūkumo. Jei į smegenis patekusi informacija atitinka žmogaus norus, jis jaučia teigiamas emocijas ir išnyksta emocinis nepasitenkinimas. Priešingu atveju, kuomet informacija nepatenkinta lūkesčių, yra nusiviliama ir užplūsta neigiamos emocijos. Galima sakyti, kad poreikiai yra įtampa, kylanti dėl žmogui būtino dalyko trūkumo, sukurianti motyvus skatinančius jį veikti ir parodanti priklausomybę nuo aplinkos. 1.1. A.Maslou poreikių klasifikacija Amerikietis psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų A.Maslou (1908-1970) sudarė savitą poreikių klasifikaciją, kurioje atsispindi įvairių žmogaus poreikių ryšys. Jo teorijos požiūriu kiekvieno žmogaus elgesiui turi įtakos tam tikras skaičius įgimtų poreikių. Tai kaip kiekvienas žmogus elgiasi tenkindamas poreikius yra išmokta, o ne įgimta, todėl pas kiekvieną žmogų elgesys gali būti labai įvairus. Svarbiausia A.Maslou poreikių ypatybė ta, jog jie sudaro vadinamąją poreikių hierarchiją. A.Maslou teigimu, kiekvieno žmogaus poreikių hierarchiją sudaro penkių rūšių poreikiai. Šiuos poreikius psichologas sudėliojo į poreikių hierarchijos piramidę (žr. 1 pav.). Savęs aktualizavimo poreikis (savo potencialo galimybių atskleidimas) Pripažinimo poreikiai (pasiekimai, teigiamas savęs įvertinimas, kompetencija) Meilės poreikiai (meilė, prieraišumas, priklausymas kam nors) Saugumo poreikiai (grėsmes nebuvimas tikrumas dėl ateities) Fiziologiniai poreikiai (alkis, trokškulys, oras ir kt.) 1 pav. Žmogaus poreikių piramidė pagal A.Maslou (šaltinis – Psichologija studentui, 2005, p. 102) „Pagrindinis A.Maslou piramidės principas – tik tuomet, kai yra patenkinami žemesnio lygio poreikiai, kyla skatulys tenkinti aukštesnio lygio poreikius.“ (G.Jakubauskas, p. 27). Piramidės pagrindą sudaro fiziologiniai poreikiai, kuriuos patenkinus kyla saugumo, meilės, pripažinimo poreikiai. Kuo žemiau poreikis hierarchijoje, tuo didesnė jo jėga ir pirmenybė. Aukštesnieji jausmai yra gerokai silpnesni ir atsiranda evoliucijos vystymosi pasiekoje, kadangi vienintelei būtybei – žmogui – reikia realizuoti save. Dėl šios priežasties kuo aukštesnis poreikis hierarchijoje, tuo labiau jis išskirtinis. Taip pat kuo poreikis aukščiau, tuo vėliau žmogaus vystymosi pasiekoje jis atsiranda. Fiziologiniai ir saugumo poreikiai atsiranda dar kūdikystėje, meilės – paauglystėje, o štai poreikis aktualizuoti save dažniausiai pasirodo tik sulaukus vidutinio amžiaus. „Aukštesniųjų poreikių patenkinimas nėra būtinas, kad žmogus be jo negalėtų gyvuoti, todėl jie gali būti nepatenkinti ir ilgam – tai nesukels tokios aštrios krizinės situacijos, kaip žemesniųjų poreikių nepatenkinimas.“ (http://devcionka.narod.ru/psychology/maslow.html). Nepaisant to, aukštesnieji poreikiai taip pat yra itin svarbūs, kadangi jų patenkinimas užtikrina geresnę sveikatą, ilgesnį ir pilnavertišką gyvenimą bei biologinį aktyvumą. Taip pat šie poreikiai pasižymi psichologine nauda, nes jų dėka patiriamas gilesnis laimės jausmas, dvasinė pusiausvyra ir žmogaus gyvenimo vidinė pilnatvė. Tai savotiški būties poreikiai, kuriuos patenkinti gerokai sudėtingiau nei žemesniuosius. Pavyzdžiui, aukščiausias – savęs aktualizavimo – poreikis gali būti patenkintas tik patenkinus visus žemesnius už jį poreikius, o štai vienas iš fiziologinių poreikių – troškulys – bus numalšintas tuojau pat kai žmogus atsigers. Kai žemesniesiems poreikiams dažnai pakanka palankių buitinių sąlygų, aukštesniesiems poreikiams įgyvendinti dažnai būtinos socialinės, ekonominės, politinės ar kitokios gerokai sudėtingesnės sąlygos. Nemažiau svarbu tai, jog žmogui norint kilti nuo žemesnių poreikių link aukštesnių jis gali būti nepilnai patenkinęs kurį nors žemesnį ir sėkmingai kilti aukštyn, svarbiausia, kad žemiau esančio poreikio trūkumas nebūtų didelis ir stipriai jaučiamas, kadangi šiuo atveju jis kaip jau minėta ankščiau sukeltų įtampa ir trukdytų. Itin dažnai būna jaučiamas dalinis poreikių patenkinimas, kuris gali laipsniškai mažėti kylant į hierarchijos viršų. Nors A.Maslou poreikių hierarchija tinka daugeliui žmonių, visada yra galimos išimtys. Istorijoje galima atrasti nemažai žmonių, kurie dėl idealų ir savirealizacijos aukodavo viską, taip stipriai paneigdami fiziologinius ir saugumo poreikius. Be to, bendra išimtis hierarchijoje yra tai, kad kai kuriems žmonėms visgi svarbesnis yra pripažinimas ir aktualizavimas, o ne meilė. Tokie žmonės gali patenkinti meilės poreikį tik tada, kai jaučiasi užtikrintai kitų poreikių atžvilgiu. 1.1.1. Poreikių apibūdinimas Fiziologiniai poreikiai – tai alkio, troškulio, oro, miego, sekso, būsto, šilumos ir kiti kūno poreikiai, kurie yra laikomi pačiais stipriausiais iš visų poreikių. Jie gali visiškai blokuoti bet kurį kitą poreikį. Dėl jų trūkumo bet kuris kitas poreikis gali būti netenkinamas. Pavyzdžiui, badaujantis žmogus galvoja ir svajoja tik apie maistą. Bet jei šie poreikiai yra patenkinami, žmogus daugiau jų nebeįsisąmonina ir jie nebeįtakoja jo elgesio. Saugumo poreikis – tai grėsmės nebuvimas ir tikrumas dėl ateities. Šis poreikis dažniausiai itin svarbus vaikams ir neurotikams. Suaugę ir sveiki žmonės paprastai yra gerai patenkinę šį poreikį. Jo patenkinimui būtinos sąlygos yra saugumas, globa, stabilumas, tvarka, baimės ir nerimo nebuvimas. Vaikai aiškiai išreiškia šį poreikį, nes jie stipriai reaguoja į grėsmę ir aiškiai tai parodo, kadangi nėra išmokę užslopinti savo baimių kaip suaugusieji. Taip pat saugumo poreikį rodo ir tai, kad vaikai mėgsta rutiną. Visiška laisvė ir leidimas daryti viską, vaikams gali sukelti nerimą ir nesaugumą, nes tai savotiška grėsmė vaiko saugumo poreikiams. Žinoma, laisvė vaikams turi būti suteikiama, bet tik tiek, kiek jie gali su ja susidoroti – jiems reikia vadovavimo ten, kur jie dar nesugeba patys reguliuoti savo elgesio. Neurotikams taip pat reikia struktūruotos ir tvarkingos aplinkos, kadangi saugumo poreikis pas juos vis dar dominuoja. Neurotikai ypač vengia naujų, netikėtų ir neįprastų atsitikimų, jų pasaulis taip pat turi būti prognozuojamas kaip ir vaikų. Žinoma, daugeliui normalių suaugusių žmonių, nors jie ir yra patenkinę šį poreikį, reikia šiek tiek saugumo. Daugelis žmonių geriau jaučias tvarkingame pasaulyje, o ne visiškai nežinomame, chaotiškame ir pilname nežinios apie ateitį, todėl dažnai žmonės kaupia santaupas, nerizikuojame keisti darbo ir kai kuriose srityse yra linkę laikytis pastovumo. Nepaisant to, įprastai šis poreikis nėra toks stiprus, kaip neurotikų. Meilės poreikis – tai poreikis pasireiškiantis per šiltus santykius su vienu draugu ar mylimuoju, ar per vietą ir poziciją tam tikroje grupėje ar net apskritai visuomenėje. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje poreikį priklausyti darosi vis sunkiau patenkinti. Mažai žmonių lieka gyventi vienoje vietoje ir turi tą patį draugų ratą per visą savo gyvenimą. Daugybė žmonių keičia darbus, mokyklas pernelyg dažnai, kad įleistų gilias šaknis ir išvystytų saugų priklausymo jausmą, todėl turi patenkinti šį poreikį kitais būdais. Būtent dėlto atsiranda vienišumo ir susvetimėjimo jausmas. Meilės poreikis, kurį sudaro tiek poreikis būti mylimam, tiek poreikis mylėti, gali būti patenkintas šiltame ir intymiame santykyje su kitu žmogumi. A.Maslou netapatina meilės su seksu, kuris yra grynai fiziologinis poreikis, tačiau pripažįsta, kad seksas yra vienas iš būdų išreikšti meilės poreikiui. Nesėkmė patenkinti meilės poreikio yra viena esminių neprisitaikymo mūsų kultūroje priežasčių. Pripažinimo poreikis – tai pasiekimų, teigiamo savęs vertinimo ir kompetencijos poreikis. Žmogus, gerbiantis save, tikisi sulaukti pagarbos ir iš aplinkinių. Pagarba iš kitų – tai statusas, pripažinimas, socialinė sėkmė, šlovė ir pan. Pripažinimo poreikio patenkinimas leidžia žmogui jausti pasitikėjimą savimi. Patenkinęs šį poreikį, žmogus gali tapti daug produktyvesniu ir kompetentingesniu visose gyvenimo srityse. Jei savigarbos trūksta, žmogus jaučiasi bejėgis ir jam trūksta pasitikėjimo savimi, būna sunku susidoroti su problemomis. Savigarba turi būti realistiška ir grįsta realiais žmogaus sugebėjimais. Savęs aktualizavimo poreikis – tai visų žmogaus sugebėjimų ir potencialų atskleidimas. Žmogus turi tapti ir būti tuo, kuo jis gali būti. Net jei visi kiti poreikiai bus patenkinti, žmogus neišnaudojęs savo potencialų vis viena bus nepasitenkinęs ir neramus. Savęs aktualizavimas gali vykti labai įvairiai – visi žmonės turi galimybę realizuoti savo gabumus. Net valgio gaminimas ar vaikų auginimas gali būti kūrybiškas procesas, padedantis realizuoti save. Nepaisant to, šiam poreikiui patenkinti yra būtinos tam tikros išankstinės sąlygos. Visų pirma, neturi būti jokių apribojimų, kuriuos sukuria kultūra arba pats žmogus sau. Taip pat žmogus neturi būti blaškomas rūpesčių dėl maisto, jaustis saugus, mylėti ir būti mylimas ir t.t. Galiausiai žmogus turi gerai pažinoti save – turėti realų supratimą apie savo stiprias ir silpnas vietas, įgūdžius bei gebėjimus. 1.2. J. W. Atkinson trijų poreikių teorija J. W. Atkinson išvedė trijų poreikių teoriją ir susiejo su trimis pagrindiniais poreikiais: pasiekimų, galios ir bendrumo su kitais žmonėmis. Šių poreikių santykis yra individualus ir priklauso nuo asmenybės. Didelę įtaką šiai teorijai turėjo amerikiečio psichologo McClelland praktiniai tyrimai, kurie įrodė, jog pasiekimų poreikis yra neatsiejamas nuo žmogaus motyvacijos atliekant įvairias užduotis. McClelland tyrimai įrodė, kad poreikis ką nors pasiekti beveik vienodas daugeliui žmonių, nepriklausomai nuo jų statuso visuomenėje ar darbe. Bendrumo ir bendravimo poreikis, šioje teorijoje pateikiamas, kaip žmonių poreikis būti su kitais ir patirti bendravimo džiaugsmą. Galios poreikis McClelland tyrimuose apibūdintas, kaip žmogaus gebėjimas valdyti. Žmonės, kuriems būdingas šis poreikis, savo potencialą geriausiai gali panaudoti darbe, kuris verčia mąstyti, taikyti netradicinius darbo metodus bei yra sudėtingas – tai puikūs vadovai. Trijų poreikių teorija ypač svarbi darbinėje aplinkoje ir ja labai paranku vadovautis kuriant įtampos nesukeliančią darbo aplinką. Vadovui ši poreikių teorija siūlo sustiprinti savo pavaldinių poreikį siekti laimėjimų, sukuriant tinkamą tam darbo aplinką, suteikiant darbuotojams daugiau savarankiškumo, neizoliuojant jų nuo supančio pasaulio, padidinant jų atsakomybę bei kaskart skiriant vis sudėtingesnes bei labiau intriguojančias užduotis, nepamirštant apdovanoti už gerus darbo rezultatus. Galiausiai McClelland teigė, jog kiekvienas žmogus iš tiesų turi šiuos poreikius, tačiau skiriasi jų kombinacija. Priklausomai nuo asmenybės žmogus gali būti stipriau būti linkęs į pasiekimų, galios ar bendravimo poreikį. 1.2.1. Poreikių apibūdinimas Pasiekimo (angl. achievement) poreikis – tai ką žmogus gali formuoti ir stiprinti. Anot McClelland sukurtos teorijos, pasiekimų poreikis sudaro asmenybės pagrindą. Atliekant tyrimus buvo pastebėta, kad žmonės užimantys vadovų postus turi stipresnį negu vidutinį pasiekimų poreikį, lyginant su kitomis pareigomis. Psichologas tyrimų metu nustatė, jog turintys aukštą pasiekimų poreikį žmonės yra linkę kelti sau aukštesnius nei vidutinius tikslus bei reikalavimus su sąlyginai maža rizika. Tai reiškia, jog šį poreikį akcentuojantis žmonių tipas yra linkęs viską apgalvoti ir sudėlioti planus taip, jog viskas vyktų sklandžiai ir pagal jų numatytą planą. Nemažiau svarbus šiems žmonėms yra grįžtamasis ryšys t.y. jie renkasi tas sritis, kuriose jaučiasi stiprūs ir rezultatus gali pasiekti sąlyginai greitai bei tiksliai. Itin dažnai šie žmonės yra vadinami darboholikais ir ne veltui, kadangi jie gali taip įsitraukti į darbą, jog tuo metu gali pamiršti viską, kas su tuo nesusiję. To pasiekoje, žinoma, darbai būna atliekami nepriekaištingai. Taip pat šie žmonės nebijo atsakomybės, o priešingai, yra linkę ją prisiimti. Galios (angl. power) poreikis – tai žmonių troškimas valdyti ir kontroliuoti viską, kas juos supa. Visi tyrėjai teigia, jog žmonės, užimantys vadovaujančias pareigas, turi stiprų galios poreikį. McClelland teigimu stiprus galios poreikis gali turėti ne tik privalumų, bet ir pavojų. Norint, jog šis poreikis būtų panaudojamas tinkamai ir atneštų gerų rezultatų, pasak psichologo būtinos trys sąlygos: • Žmogus, turintis šį poreikį, turi būti sąmoningas ir gebėti nukreipti šį poreikį organizacinei veiklai gerinti, o ne savo asmeniniams poreikiams ir ambicijoms tenkinti. • Žmogus turi turėti silpną bendravimo poreikį, kadangi galios poreikis gali būti nukreipiamas ne į siekiamus rezultatus, bet į žmones. Norėjimas valdyti pačius žmones ir jų asmeninius gyvenimus gali atbaidyti aplinkinius ir šis žmogus nepasieks to, ko galėtų pasiekti turėdamas stiprų galios poreikį. • Žmogus privalo gebėti itin stipriai save kontroliuoti ir kiekviename gyvenimo žingsnyje nesistengti valdyti visko, kas įmanoma, o tik susitelkti į konkrečias sritis, kurios gali atnešti gerų rezultatų, dažniausiai, į darbą. Bendrumo ir bendravimo (angl. affiliation) poreikis – tai stiprus žmogaus noras jausti priklausymą asmeniui, grupei ar komandai. Jiems itin svarbus pritarimas ir kitų žmonių nuomonė. Jų žmogiškasis faktorius yra labai stiprus – jie nuolat būna susirūpinę kitaip žmonėmis. Šiems žmonės pati svarbiausia nuomonė tų, kuriuos jie vertina. Be to, dažnai jiems labai sunku pirmiesiems pareikšti savo nuomonę. Tokie žmonės dažniausiai dirba sferose, kuriuose yra didelės galimybės būti apsuptais žmonių ir bendrauti. Tai puikūs pedagogai ar prekybininkai. 1.3. Žmogaus poreikiai šių dienų visuomenėje Psichologų grupė iš Arizonos valstijos universiteto neseniai atnaujino klasikinę psichologo A.Maslou poreikių piramidę. Atnaujinimas, pateiktas leidinyje „Perspectives on Psychological Sciences“ publikuotas kartu su keturiais komentarais, pateikė išvadą, kad veiksniai, turintys įtakos sėkmingam vaikų auginimui t.y. rūpinimasis, maitinimas, auklėjimas ir ugdymas, pasižymi pagrindinių psichologinių poreikių savybėmis ir užsitarnauja vietą poreikių hierarchijos viršūnėje. A. Maslou teigė, jog žmogus yra individas, turįs įgimtą norą patenkinti poreikius. Anot jo, yra penki pagrindiniai poreikiai – fiziologiniai, saugumo, meilės, pripažinimo ir savęs aktualizavimo. Ir šie kiekvienas iš šių poreikių atsiranda tik patenkinus žemesnius poreikius. Kai patenkinami fiziologiniai poreikiai, atsiranda saugumo, kai patenkinami šie, atsiranda socialiniai ir t.t. Naujasis JAV psichologų atnaujinimas, įvertina tokių mokslo sričių, kaip neurologija, raidos psichologija ir evoliucinė psichologija, raidą. Arizonos valstijos universiteto psichologijos profesorius Douglas Kenrickas, vadovavęs pastarajam tyrimui, paaiškina, kad A.Maslou poreikių hierarchija buvo grindžiama kai kuriomis puikiomis idėjomis ir dalį jų verta išsaugoti, tačiau nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos labai esminius žmogaus prigimties faktus, kurie hierarchijos sudarymo laikais nebuvo gerai suprantami, tačiau buvo įrodyti vėlesniais teoriniais ir praktiniais tyrimais įvairiose srityse. Mokslininkai aiškina, jog A. Maslou poreikių pradinė idėja teigė, jog tokiems fiziologiniams poreikiams, kaip alkis ir troškulys, teikiama sąlygų neturinti pirmenybė, todėl jie sudaro piramidės pagrindą. Patenkinus šiuos poreikius žmonės persikelia į antrą poreikių lygį, kuriame yra saugumas, meilė ir pripažinimas. A. Maslou buvo savirealizaciją nukėlęs į pačią piramidės viršūnę. Arizonos valstijos universiteto fondo profesorius ir tyrimo bendraautoris Stevenas Neubergas pareiškė nuomonę, jog vystantis mokslui ši piramidė prašosi būti atnaujinta ir tampa senamadiška. Mokslininkai restruktūrizavo A.Maslou piramidę, atsižvelgdami į psichologinių procesų, vykstančių dėl evoliucinių motyvų, pokyčius. Savęs aktualizavimas buvo pakeistas trimis skirtingais motyvais, kurie pavadinti „evoliuciškai privalomais“ – poravimosi partnerio suradimu, partnerio išlaikymu ir palikuonių išauginimu. Mokslininkai tvirtina, kad dauguma veiklų, priskiriamos savęs realizavimui iš tikrųjų atitinka esminį poreikį pagerinti savo padėtį visuomenėje, taigi, ir padidinti potencialių partnerių trauką. D. Kenrickas teigė, jog tarp esminių žmogaus siekių yra tokie, kurių pagrindinis tikslas yra mūsų genų reprodukcijos ateities kartose palengvinimas ir dėl šios priežasties auklėjimas yra itin svarbus. D. Kenrickas aiškino, kad reprodukciniai tikslai yra patys galutiniai, lygiai kaip paukščių siekis migruoti, nes tai padeda jiems išgyventi ir daugintis. Tačiau artimesniame lygmenyje paukščiai migruoja dėl to, jog jų smegenys fiksuoja, kad keičiasi dienų ilgis. Mūsų suvokimu mes kuriame tiesiog dėl to, kad mums tai teikia malonumą, net nesuprasdami pagrindinio savo kūrybos tikslo. Mokslininkas tvirtina, kad į reprodukcijos sąvoką taip pat įtraukiamas vaikų auginimas iki tokio amžiaus, kai jie patys gali reprodukuotis. Todėl auklėjimą mokslininkai užkelia ant paties atnaujintos piramidės viršaus. Kiti siūlomi pataisymai yra poreikių persidengimas, o ne vieno poreikio pakeitimas kitu, esančiu aukščiau hierarchijoje. D. Kenrickas išvadose rašo, jog poreikių piramidė yra nuostabi A. Maslou idėja, tik jis kai kur suklydo ir dabartiniai tyrimai turi padėti poreikių piramidę pakoreguoti. IŠVADOS Kiekvieno žmogaus poreikiai yra sąlyginai skirtingi ir į kiekvieną iš jų reaguojama taip pat vis kitaip. Bet kurį poreikį jaučiantis žmogus negali pašalinti įtampos, neturėdamas ryšio su aplinka, kadangi aplinka teikia informaciją, kurią kiekvienas priima ir supranta savaip. Apibendrinant galima teigti, kad poreikiai yra įtampa, kylanti dėl žmogui būtino dalyko trūkumo, sukurianti motyvus skatinančius jį veikti ir parodanti priklausomybę nuo aplinkos. Viena žymiausių poreikių teorijų yra A. Maslou poreikių hierarchijos piramidė. A. Maslou išskyrė penkių lygių poreikius: fiziologinius, saugumo, meilės, pripažinimo ir savęs aktualizavimo. Šie poreikiai sudaro hierarchinę sistemą, kurios viršūnėje yra savęs aktualizavimo poreikis. Svarbiausia šioje teorijoje yra tai, kad itin stiprios motyvuojančios jėgos turi tik žemiausias nepatenkintas poreikis. Pasak A.Maslou, kol nepatenkinti fiziologiniai poreikiai, visi aukštesnio lygio poreikiai lieka nuošalyje ir tik patenkinus žemiausius poreikius kiekviena asmenybė gali kilti poreikių piramide aukštyn. Kita svarbi poreikių teorija – tai J. W. Atkinson išvesta trijų poreikių teorija, kuri susieta su trimis pagrindiniais poreikiais: pasiekimų, galios ir bendrumo su kitais žmonėmis. Didelę įtaką šiai teorijai turėjo amerikiečio psichologo McClelland praktiniai tyrimai. Svarbu tai, kad kiekviename žmoguje yra linkęs dominuoti vienas iš šių poreikių, kuris nulemia žmogaus elgesį. Galiausiai svarbu nepamiršti, kad keičiantis laikams keičiasi ir žmonių poreikiai. Naujausiais Amerikos mokslininkų tyrimais nustatyta, jog svarbiausiu poreikiu laikytas savęs aktualizavimas buvo pakeistas trimis skirtingais motyvais, kurie pavadinti „evoliuciškai privalomais“ – poravimosi partnerio suradimu, partnerio išlaikymu ir palikuonių išauginimu. Taip pat siekiama patvirtinti, kad poreikiai persidengia ir nėra tiesiog keičiami kitais, užimančiais aukštesnį laiptelį hierarchijoje. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS JAKUBAUSKAS, Giedrius. Socialinė psichologija. [Žiūrėta 2015 m. spalio 30 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!