Žmogaus pareiga ir atsakomybė istorinių katastrofų metu

Vienas iš pagrindinių žmogaus dorovinių savikontrolės būdų yra pareiga, kuri pasireiškia kaip sąžinės paliepimas, kaip valia, kaip savęs palenkimas užsibrėžtiems tikslams realizuoti. Pareiga yra neatsiejama nuo atsakomybės, ji tarsi pamatas, ant kurio statomos vertybės ir dorybės. Ypač tai svarbu žmogui, atsidūrusiam ribinėje situacijoje, kai bando suprasti, kokios vertybės yra svarbiausios. Ribiniai įvykiai pakeičia žmogų dvejopai: vieni individai pasiduoda netikėtoms situacijomis, todėl tai daro įtaką jų vertybėms, o kiti atranda savyje jėgų kovoti su kritinėmis situacijomis ir jų vidinis pasaulis lieka nepakitęs. Vidiniai žmogaus išgyvenimai verčia surasti sprendimą, kai, atrodytų, nėra tinkamo pasirinkimo, ir būti visiškai už jį atsakingam. Tai ugdo, brandina asmenybę ir kartu padeda pasirinkti gyvenimo kryptį. XX a., kuris istorijoje žinomas kaip vienas katastrofiškiausių laikotarpių - karo siaubas, okupacija ir egzistencializmo idėjų plitimas- skatino rašytojus diskutuoti šia tema, o vieni garsiausių to amžiaus pavyzdžių yra Balio Sruogos, Broniaus Krivicko bei Rūtos Šepetys kūriniai. Taigi šiandieną kalboje ,,Žmogaus pareiga ir atsakomybė istorinių katastrofų metu“ argumentuotai išsakysiu savo mintis šia tema, pasiremdama minėtų autorių kūriniais.
Žmogiškumą pasirinkusio žmogaus pareiga nesusitaikyti su absurdiškomis situacijomis,- rašo Balys Sruoga romane ,,Dievų miškas“. 1943 m. pradžioje okupacinė valdžia Lietuvoje ėmė organizuoti “ Lietuvos legioną” kovai su Raudonąja armija. Inteligentai, tarp jų ir Vilniaus universiteto profesorius, rašytojas B. Sruoga, matydamas absurdišką situaciją ir grėsmę humanizmui, ragino jaunuolius neprisidėti prie Reicho formuojamos armijos. Dėl tokių antinacistinių pažiūrų 1943 m. B. Sruogą kartu su kitais lietuvių inteligentais naciai išvežė į konclagerį. Vežami į įkalinimo vietą nelaimingieji pažadėjo, kad, jei išgyvens, papasakos žmonijai apie absurdiškas žmonių kančias. Šį pažadą rašytojas ištesėjo-atsiminimų knygoje ,,Dievų miškas“, kur aprašomas neapsakomai baisus gyvenimas mirties lageryje. Sruogos prisiminimų romano pagrindinis veikėjas, patekęs į Štuthofo lagerį, netenka savo individualybės. Jis tampa absurdiškos sistemos dalimi: praranda laisvę, vardą, tautybę, bet gauna numerį (atpažinimo kodą), rodantį, kad toks žmogus dar egzistuoja. Kalėjimo prižiūrėtojai kaliniams nuolat primena, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!