Žmogaus ir gamtos dvasinis ryšys literatūroje (Baranauskas, Maironis)

Gamtos tema, jos vaizdai visais laikais buvo mėgiama rašytojų, o ypač romantikų. Romantikai žavėjosi jos grožiu, natūralumu bei harmonija. Dažnai ir patį žmogų siejo su gamta, kuri atspindi žmogaus emocijas - jeigu gamta kenčia, tuomet ir žmogus kartu. Taip pat ir vidinius išgyvenimus, kaip nerimą ir dvejones. Žymiausi lietuvių romantikai Antanas Baranauskas ir Jonas Mačiulis – Maironis savo kūriniuose vaizduoja glaudų bei jautrų žmogaus ir gamtos dvasinį ryšį.
Žymaus romantizmo rašytojo A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ yra vaizduojamas materialus bei dvasinis žmogaus ir gamtos ryšys. Miškas nuo pat senovės lietuvių buvo laikomas pagrindiniu maitinimosi, gynybos ir dvasios prieglobsčio šaltiniu. Miškas gyventojus aprūpindavo viskuo: medumi, žvėrimis, paukščiais ir miško gėrybėmis kaip uogos bei grybai: „Žiedais bites penėjęs, saldų medų daręs.“ Šilelis taip pat gynė gyventojus nuo įvairiausių problemų, kaip žaizdos, priešų atakos ir net badas. Tačiau, svarbiausia, miškas lietuviams suteikė tai, ko niekas kitas negalėjo, dvasinę ramybę bei meilę: „Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs,/ Taip visados raminęs, visados mylėjęs.“ Šilelis visada saugojo lietuvius nuo bėdų ir problemų. Buvo jaučiamas amžinas dvasinis ryšys tarp žmogaus ir šilelio. Kita vertus rašytojas noriai atskleidžia ir kitokią šilelio dalią. Jau pirmuose poemos posmuose vaizduojami iškirsto ir nualinto Anykščių šilelio vaizdai. Tam tikros lietuvių kartos pasidavė savanaudiškumui ir beatodairiškai naikino šilelį dėl materialių poreikių: „Ė tai vis dėl arielkos daugiausia išleidę.“ Šilelis tampa nykus bei nuskuręs. Čia pat atsispindi ir žmogaus dvasinė būsena – nėra miško, nebėra ir dalelės žmogaus. Nykaus šilelio kraštovaizdis vaizduoja ir pasikeitusią žmogaus moralę, širdis neberanda ramybės ir gėrio. Taigi, Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ vaizduojami ne tik dvasiškai gelbstinčio, bet ir materialiai nualinto šilelio vaizdai, tačiau vis tiek yra jaučiamas glaudus ryšys tarp žmogaus ir šilelio.
Žymaus romantizmo epochos atstovo Jono Mačiulio – Maironio kūrinyje „Vasaros naktys“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!