3. atskleisti žiniasklaidos vaidmenį politiniame procese problemas.
Dalyvaudama valstybės valdyme , žurnalistika daro tiesioginį poveikį visuomenei , padeda keisti tikrovę ir socialines institucijas, atnaujinti gamybinius ir visuomeninius santykius. Žurnalistika taip pat formuoja viešają nuomonę, yra nuolatinė tarpininkė tarp visuomenės narių ir visų trijų demokratinių valdžių.
Esminė masinės komunikacijos sąlyga – kas ir kam komunikuojama. Komunikacijos procesas aiškinamas keliais skirtingais modeliais. Paprasčiausias vadinamas tiesioginio poveikio modeliu. Jis numato, kad žiniasklaida tiesiogiai veikia individų politines pažiūras ir kompetenciją. Žiniasklaidos netiesioginio poveikio modelis teigia, kad įtaka nėra tiesioginė, o individo politiniai požiūriai ir vertybės susiformuoja per įvairius įsiterpiančius veiksnius. Bene dažniausiai svarbiausiu „įsiterpiančiu“ veiksniu laikomi nuomonių lyderiai, kurie padeda visuomenės nariams suvokti žiniasklaidos naujienas ir žinias. Tariamo poveikio modelis neigia priežastinį ir tiesioginį žiniasklaidos poveikį individo politiniams požiūriams ir nuomonėms, nes realią žiniasklaidos įtaką sąlygoja pirmiausia socioekonominis individo statusas, lemdamas individualų naujienų vartojimo turinį bei šaltinius. Taigi žiniasklaidos poveikis pagal šį modelį yra išimtinai reflektyvus ir priklauso nuo individo statuso.
Sociologų požiūriu politinėms vertybėms mažiausiai poveikį daro kasdieninė žurnalistika. Taip egzistuoja tendencija, kad kuo daugiau žmogus nusimano apie politiką tuo mažesnis žiniasklaidos poveikis. Kitas paradoksas: individai, vartojantys daugiau žiniasklaidos šaltinių, jais pasitiki mažiau nei tie, kurie naudojasi mažesniu žiniasklaidos vienetų kiekiu. [2.p.169] Galime teigti, kad įvairios socialinės grupės pasitiki žiniasklaida skirtingai. [žr.1.lentele]
Dažnai visuominė teigia, kad kažką žino apie politiką vien tik todėl, kad remiasi žiniasklaidos remiamu faktu, įvykio koliažu bei komentaru, bet ne praktiniu fakto žinojimu.
Galime išskirti tris žiniasklaidos poveikio visuomenei lygius:
1. Kognytivus – tiesiogiai teikia nuostatas, vardija vertybes ir fiksuoja supratimą apie reiškinį.
2. Efektyvus – formuoja nerimo ar džiaugsmo, baimės ar nusiraminimo jausmą, daro poveikį moraliniams vertinimams bei norą susitapatinti ar atsiriboti nuo aprašomojo objekto.
3. Elgsenos – teikiama veiklos aktyvizacija arba jos stabdymas, konkrečių veiksmų provokavimas.
Taigi jei pilietis bus įtikintas, kad problema svarbi – jis ją išgirs, jei jis manys, kad problema pavojinga – jis...
Šį darbą sudaro 2233 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!